Jungtiniai Arabų Emyratai: valstybė, savo piliečiams sukūrusi rojų…

Kai Lietuvoje atvėsta orai, dangus dienų dienas užsiklojęs tamsiais debesimis, labai norisi bent trumpam ištrūkti ten, kur šilta, kur lepina karšti saulės spinduliai, šiltas jūros vanduo. Viena tokių šalių Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE). Ši valstybė traukia ne tik dėl minėtų malonumų, bet ir dėl kvapą gniaužiančio didingumo, modernumo, prabangos.

Abu Dabio šeichas įtikino valdovus susijungti

Jungtinių Arabų Emyratus galima pavadinti stebuklų šalimi. Vien jos atsiradimas ir iškilimas primena pasaką – per 52 metus bekraštėje dykumoje atsirado viena moderniausių, technologiškai  pažangiausių pasaulio valstybių.

1971 metais septyniems emyratams atgavus nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos, Abu Dabio emyrato šeichas Zayedas bin Sultanas Al Nahyanas sugebėjo įtikinti šešių emyratų – Dubajaus, Šardžos, Adžmano, Um el Kaivaino, Ras al Kaimo, Fudžeiros – valdovus susivienyti į vieną valstybę. Dėl to vietos gyventojai šį šeichą, kuris buvo pirmasis JAE prezidentas, labai gerbia ir vadina tautos tėvu.

Sėkmę lėmė įžvalgi politika

Žinoma, šios šalies ekonomikos vystymuisi turėjo didelės įtakos atrasti naftos klodai, tačiau kai kurios šalys taip pat turtingos šia gamtos dovana, tačiau jų piliečiai gyvena skurde, o prabangoje maudosi tik saujelė oligarchų. Tad kaip JAE pavyko pasiekti tokių aukštumų?

Tuo labiau, kad nafta turtingiausias yra Abu Dabis, o, pavyzdžiui, Ras al Kaimo emyrate jos visiškai nėra,  Dubajus turi tik apie 5 proc. visų valstybės naftos išteklių. Vystyti ekonomiką ir kelti žmonių gerovę padėjo įžvalgi šios šalies vadovų politika ir didelis noras užtikrinti visiems valstybės piliečiams aprūpintą gyvenimą.

Praėjus keliems metams po nepriklausomybės atgavimo, 1974 m. sausio 1 d. Abu Dabio vyriausybės sukurta Valstybinė nacionalinė naftos bendrovė išpirko 60 proc. visų emyrate veikiančių naftos gamintojų akcijų. Tuo pat metu Dubajaus vyriausybė nusipirko 60 proc. „Dubai Petroleum“ akcijų. Šiuo metu, atsižvelgiant į dividendus ir mokesčius, valstybė gauna vidutiniškai 92 proc. naftos kompanijų pajamų, tad naftos pramonės nacionalizacija buvo viena iš sėkmės priežasčių.

Investavo ten, kur didžiausias pelnas

Gaunamos pajamos buvo sėkmingai investuojamos į pramonės gamybą, miestų statybą. Siekiant pritraukti kuo daugiau turistų, buvo vykdomi grandioziniai projektai, daugumą kurių galima pavadinti „vienintelis pasaulyje“. Iškilo  aukščiausias pastatas pasaulyje „Burdž Chalifa“, kurio aukštis 829 metrai, jo papėdėje trykšta didžiausi pasaulio muzikiniai fontanai, kurių čiurkšlės šoka į 150 m aukštį, vienintelis planetoje 7 žvaigždučių viešbutis „Burž al arab“, pastatytas dirbtinai suformuotoje Persijos įlankos saloje, aukščiausias viešbutis „Gevora Hotel“ (356 m aukščio), didžiausias apžvalgos ratas (250 metrų), didžiausias pasaulyje prekybos centras „Dubai Mall“, užimantis daugiau kaip 1 milijoną kvadratinių metrų plotą, pats ilgiausias – 74 kilometrų – metro be vairuotojų, valdomas kompiuteriais, aštuntuoju pasaulio stebuklu vadinamos dirbtinės Dubajaus Palmių salos, kurios kurtos iš milijonų tonų akmenų, atvežtų iš netoliese esančių Hajaro kalnų, bei iš jūros dugno iškastų šimtų milijonų tonų smėlio.

Visus šiuos stebuklus padėjo sukurti lanksčia mokesčių politika, dideliais uždarbiais, privilegijomis prisikviesti geriausi pasaulio architektai, inžinieriai, dizaineriai, verslininkai…

Nors prieš 50 metų nežinojo, kas yra pomidoras…

Begalinėse plynėse gyvenę klajokliai beduinai neužsiėmė žemdirbyste, prieš penkiasdešimt metų jie nežinojo, kas yra agurkas ar pomidoras. Tačiau dabar vietinė produkcija sudaro apie 80 proc. visų parduodamų žemės ūkio produktų. Kaip pavyko dykumos žmones paversti žemdirbiais?

Siekiant juos pritraukti prie žemės, buvo sukurta programa, skatinanti šią verslo šaką. Norintiems ūkininkauti buvo skiriamos lėšos įsigyti žemės, technikos, sėklų, sodinukų, netgi darbo jėgos, kas skatino užsiimti šia veikla. Be to, valstybės lygmeniu buvo pareikalauta (ir dabar šis reikalavimas galioja), kad parduotuvės priimtų vietoje išaugintas kultūras, nors jos kartais brangesnės už atvežtines. Šalyje auginami pomidorai, agurkai, arbūzai, melionai, įvairios žolelės ir net bananai, mandarinai. Nors paprastai pastarieji  auga tik drėgname ir karštame klimate, o Emyratuose jis sausas, vietos ūkininkai sugebėjo sukurti sąlygas jų auginimui.

Net ir čia gimę yra emigrantai

Jungtiniuose Arabų Emyratuose gyvena apie 10 milijonų gyventojų, iš jų vietinių – tik apie milijonas. Kiti – daugiausia atvykėliai iš Pakistano, Irano, Indijos. Jie savo rankomis tiesė kelius, statė namus, atliko kitus darbus. Nors vietos gyventojų atlyginimai yra labai dideli, emigrantų darbininkų, statybininkų, vairuotojų darbo užmokestis tik apie 300 ar kiek daugiau dolerių. Vis dėlto čia jiems dirbti apsimoka. Gidai pasakojo, kad padirbę apie pusantrų metų JAE, emigrantai gimtinėje jau gali pasistatyti namus, nes yra nemažas valiutų kurso skirtumas. Be to, darbdaviai jiems nuperka lėktuvų bilietus čia atvykti, o pasibaigus sutarčiai – kelionei į namus, aprūpina gyvenamuoju plotu vadinamosiose darbo stovyklose, maitinimu, drabužiais, nuveža į darbą ir atgal. Ir visa tai – nemokamai. Be to, suteikia mokamas atostogas. Pažymėtina, kad visi Jungtiniuose Arabų Emyratuose gyvenantys fiziniai asmenys nemoka jokių mokesčių – kiek uždirbti, tiek ir gauni.

Nors šalyje daug emigrantų, kas dažnai skatina nusikalstamumą, JAE laikoma viena saugiausių šalių pasaulyje – atvykėliai labai brangina savo darbus ir stengiasi jų neprarasti, nes už bet kokį įstatymo pažeidimą yra išsiunčiami iš šalies.

Kai kurie čia gyvena jau ne vieną dešimtmetį, tačiau JAE pilietybės neturi. Net tie, kurie čia gimė, laikomi tos šalies, iš kurios atvyko, gyventojais – gimimo liudijimai jiems išduodami tų šalių pasiuntinybėse.

Dovanoja žemės sklypus, namus, lepina išmokomis ir lengvatomis

Tuo tarpu tikrųjų šalies piliečių gyvenimas primena pasaką apie gerąjį karalių, kurio karalystėje „visi žmonės sotūs ir laimingi“…

JAE piliečiai naudojasi įvairiomis privilegijomis. Gimus vaikui, valstybė kiekvieną mėnesį iki 21 metų už berniuką moka 100 dolerių, mergaitę – 80 dolerių.

Anksčiau jaunimas buvo skatinamas vykti į geriausius pasaulio universitetus ir ten įgyti išsilavinimą, valstybei apmokant visas išlaidas, tačiau jauni vyrai ne tik mokydavosi – daug jų užsienyje susirasdavo merginas ir jas vesdavo. Todėl, siekiant didinti tikrųjų šalies gyventojų populiaciją, valdžia jauniesiems, jei tuokiasi vietiniai, vestuvėms skiria 20 tūkstančių dolerių. Jaunavedžiams taip pat dovanojamas žemės sklypas, statomas 300 000 tūkstančių dirhamų (beveik 75 tūkstančių eurų) vertės tipinis namas. Jei kas nori prašmatnesnio, gali namą statytis pagal savo projektą, tačiau išlaidas, viršijančias minėtą sumą, privalo padengti patys. Neturintiems pinigų tam suteikiamos beprocentinės paskolos, bet jos dažniausiai po kiek metų nurašomos…

Jei mergina neišteka iki 30 metų, ja pasirūpina valstybė – kiekvieną mėnesį mokama apie 1 300 eurų dydžio išmoka iki gyvos galvos, net jei ji dirba.

Tikriesiems piliečiams taip pat taikomos didelės komunalinių mokesčių lengvatos. Visi gyventojai kurą, kurio litras nekainuoja ir euro, pilasi tose pačiose degalinėse, tačiau kartą per mėnesį tikrieji emyratiečiai gali kreiptis į vietos municipalitetą ir gauti kompensaciją už sunaudotus degalus.

Tokios šalies piliečiais norėtų būti ne vienas svetimšalis. Tačiau įgyti pilietybę galima tik keliais išskirtinais atvejais: jei esi labai stambus verslininkas, investuojantis daug milijonų, daug pasiekęs ypatingai reikalingos šaliai profesijos atstovas, mergina, ištekėjusi už tikrojo piliečio. Tačiau pastaruoju atveju viskas vyksta ne taip greitai – reikia santuokoje pragyventi dešimt metų. Beje, anksčiau užtekdavo trejų metų, tačiau viską gerai apskaičiuojanti valdžia pastebėjo, jog po šio laikotarpio labai padaugėdavo skyrybų…

Minimali pensija – 2 478 eurai

Jungtinių Arabų Emyratų gyventojai anksčiausiai pasaulyje išeina į pensiją – 49 metų, jei turi 20 metų darbo stažą. Pensija apskaičiuojama pagal paskutinių 3 metų darbo užmokestį ir yra 80–85 proc. atlyginimo ir visų priedų, kuriuos gavo darbovietėje, dydžio. Tų, kurie turi 35 metų darbo stažą, pensijos yra 100 proc. turėto atlyginimo dydžio. Šiuo metu minimali pensija JAE yra 10 000 dirhamų (2 478 eurai).

Be to, kad gauna didžiules pensijas, senjorai naudojasi įvairiomis lengvatomis – nemoka komunalinių mokesčių, už valstybės lėšas ilsisi sanatorijose ir naudojasi visomis teikiamomis brangiausiomis procedūromis. Pensininkams bet kurių ligų gydymas ir vaistai taip pat nemokami.

Net po pensininko mirties, jei liko be pragyvenimo šaltinio jo artimieji – pavyzdžiui, bedarbė neištekėjusi dukra, žmonos, vaikai, jiems mokama mirusiojo pensija.

Įkurta net Laimės ministerija

Jungtiniai Arabų Emyratai – vienintelė pasaulio valstybė, kurioje įkurta Laimės ministerija. Tai padaryta, kai apklausus gyventojus paaiškėjo, kad 10 proc. jų nesijaučia laimingi. Todėl šios ministerijos funkcija – stebėti vyriausybės veiksmus ir nurodyti, kas konkrečiai trukdo piliečių laimei…

Emyratų vadovai – pagal giminės liniją

Tiesa, nors JAE primena rojų žemėje, tačiau demokratijos, pagal  europietiškus standartus, čia nėra. Emyratų vadovais tampama pagal giminės liniją – pareigas paveldi sūnūs. Aukščiausia konstitucinė, įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji valdžia JAE yra Federalinė Aukščiausioji Taryba, kurią sudaro visų septynių Emyratų šeichai. Kiekvienas emyratas tarybos nutarimuose ir svarstymuose turi vieną balsą. Taryba nustato bendrą šalies politiką ir tvirtina įvairius federalinius įstatymus.

Šeima – didžiausia vertybė

Kas dar krito į akis lankantis šioje nuostabioje šalyje? Tai ypatingas dėmesys šeimai. Buvome apsistoję Šardžos viešbutyje, esančiame priešais didžiausią šio miesto parką. Popietę jame pradėdavo rinktis šeimos: su mažais vaikais, seneliais, neįgaliaisiais… Jie neskubėdami vaikštinėjo lagūnos pakrante, daugelis jaukiai įsitaisę ant žolės, atsinešę vaišes šnekučiavosi, bendravo. Buvo galima justi jų šiltą bendravimą, ramybę, pagarbą vieni kitiems. Taip pat ir turistams. Bet kuris užkalbintas labai noriai ir širdingai stengėsi paaiškinti, padėti. Kartais net ir pavėžėti savo automobiliu…

Maloniai nustebino ir didžiulė pagarba savo šaliai. Ant kiekvieno kampelio, kavinėse, parduotuvėse, viešbučiuose ir kitose  vietose plevėsavo didelės, mažesnės vėliavos ar visai miniatiūrinės vėliavytės… Prieš kylant į Palmių salos 240 metrų aukščio apžvalgos bokštą, iš kurio 360 laipsnių kampu atsiveria karališkoji sala, Persijos įlanka ir Dubajaus panorama, šeimininkai nepraleido progos įdomiai ir išradingai supažindinti turistus su savo šalies istorija…

Genovaitė Kazielienė

Autorės nuotraukos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.