Senjorai nutarė netylėti

Gegužės pradžioje vykusioje konferencijoje, į kurią susirinko 220 įvairių Lietuvos senjorų organizacijų nariai, buvo balsuota už tai, kad gegužės 22 dieną būtų surengtas mitingas, kurio metu senjorai viešai išsakytų pagyvenusių žmonių problemas ir lūkesčius. Mitingą organizavo Nacionalinė bočių bendrijų asociacija ir Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija. Organizatoriai ne kartą pabrėžė, kad renginys – ne prieš valdžią, o tam, jog būtų išgirsta, kaip gyvena pensinio amžiaus žmonės, diskutuoti, ką daryti, kad Lietuvos gyventojų pensijos sparčiau didėtų. Todėl mitingo metu vyravo šilta atmosfera, skambėjo muzika, dainos, kai kurie dalyviai atvyko pasipuošę tautiniais rūbais.

„Nori būti matomi“

Į mitingo organizatorių kvietimą atsiliepė keli šimtai senjorų iš visos Lietuvos. Iš pradžių visi susirinko prie Martyno Mažvydo bibliotekos, ant laiptų išsirikiavo su plakatais, kuriuose išsakyti didžiausi senjorų skauduliai: „Mūsų pensijos – tarp mažiausių ES, o SODROS rezerve – 3 mlrd. Eur?“, „Nutraukti II pakopos kaupimo fondų finansavimą iš valstybės biudžeto!“, „Lietuva pensijoms skiria 6–7 proc. BVP, o ES – 12% BVP. Kodėl?“, „Žemiau absoliutaus skurdo ribos – 200 tūkstančių senjorų“.

Renginį pradėjusi Nacionalinės bočių bendrijų asociacijos ir Vilniaus bočių bendrijos pirmininkė Vilija Tūrienė sakė, kad senjorai nori būti matomi, pilnaverčiai visuomenės nariai, nebūti vieni paskutiniųjų Europos Sąjungoje pagal savo ekonominį socialinį lygį.

Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentas Kęstutis Makaravičius teigė, kad nors valdžios institucijos dažnai kalba apie orią senatvę, tačiau „susidaro toks įspūdis, kad ori senatvė egzistuoja sau, o senjorai – sau“.

Kokių permainų tikisi vyresni žmonės

Mitingas organizuotas tikintis, kad valstybės, Vyriausybės vadovai atsižvelgs į vyresnio amžiaus žmonių reikalavimus. Senjorai atkreipė dėmesį, kad SODROJE yra 3 milijardų eurų perviršis, ir jie norėtų, kad dalis šių pinigų nebūtų kaupiami ateities kartoms, o atitektų dabartiniams pensininkams, sparčiau didinant pensijas. Kadangi Lietuvoje 180 tūkstančių 65-erių ir vyresnių senjorų gauna skurdo ribos dydžio pensiją – 345 eurus, mitingo metu siūlyta tiek didinti pensijas, kad pensininkų skurdo lygis sumažėtų bent du kartus, tai yra iki vidutinio visų šalies gyventojų skurdo rizikos lygio.

Pensininkų organizacijos įsitikinę, jog valstybė turėtų nutraukti antros pakopos pensijų fondų finansavimą, nes jų veikla nekontroliuojama, išmokos nėra indeksuojamos, todėl nuvertėja.

Vyresnio amžiaus žmonės norėtų ir veiksmingesnio socialinio dialogo su šalies socialinėmis ir sveikatos apsaugos institucijomis, taip pat siekia, kad būtų įsteigtas senjorų sveikatinimo fondas, kurio lėšomis būtų galima stiprinti psichinę ir emocinę senjorų sveikatą.

Pritaria  mitingo dalyvių lūkesčiams

Mitingo metu pasisakę prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Vaidas Augustinavičius, Seimo narė Laima Nagienė, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Linas Kukuraitis, europarlamentaras Stasys Jakeliūnas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, profsąjungos „Solidarumas“ pirmininko pavaduotojas Ričardas Garuolis teigė, jog senjorų lūkesčiams pritaria, palaiko jų reikalavimus, nes yra galimybių pensijas didinti.

Žygiavo iki Vyriausybės

Po to mitingo dalyviai, nešini tautinėmis, istorinėmis, bočių bendrijų, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos vėliavomis, plakatais, dainuodami, skanduodami, kad nori orios pensijos, Gedimino prospektu ėjo link Vyriausybės.

Čia su jais susitiko, bendravo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, sveikatos apsaugos ministro patarėjas psichikos ir visuomenės sveikatos klausimais Edgaras Diržius.

Genovaitė Kazielienė

Autorės nuotraukos

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.