Ilgaamžystė ir savivaldos rinkimai: ar senjorų balsas bus išgirstas?
Spalio 15 dieną Seime vyko konferencija „Ilgaamžystė ir savivaldos rinkimai: kaip ruošiamasi atstovauti vyresnio amžiaus žmonių interesams“. Renginį organizavo Nacionalinė Bočių bendrijų asociacija ir Vilniaus bočių bendrija, vadovaujamos Vilijos Tūrienės. Renginyje daugiausia dėmesio skirta senjorų psichologinei ir materialinei gerovei, sveikai gyvensenai, aktyviai ilgaamžystei bei artėjantiems 2027 metų savivaldos rinkimams. Susirinkusius sveikino Seimo pirmininko pavaduotoja Aušrinė Norkienė, Seimo narys, Vyresnio amžiaus žmonių komisijos parlamente iniciatorius Kęstutis Vilkauskas, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Deimantė Bukeikaitė.
Kvietė į ilgaamžystę pažvelgti plačiau
Konferenciją pradėjusi V. Tūrienė kvietė į ilgaamžystę pažvelgti plačiau – ne tik kaip į ilgą gyvenimą, bet ir kaip į vidinės harmonijos, gyvenimo patirties bei pasitenkinimo tuo, kas pasiekta, laikotarpį.
Pasak jos, žmogus, užauginęs vaikus, sukūręs šeimą ir įgyvendinęs daugelį gyvenimo tikslų, gali daugiau dėmesio skirti sau, savo savijautai ir tam, kas teikia džiaugsmą. Svarbu išmokti neskubėti, atrasti vidinę pusiausvyrą ir vertinti tai, ką pavyko sukurti per gyvenimą.
Asociacijos pirmininkė atkreipė dėmesį, kad šiandien ilgaamžystei skiriama vis daugiau dėmesio – nuo mokslinių tyrimų ir sveiko senėjimo galimybių iki sanatorinio gydymo, SPA paslaugų, grožio industrijos bei įvairių atjauninimo technologijų. Ilgas gyvenimas tampa ne tik visuomenės sveikatos, bet ir verslo interesų sritimi.
Todėl, pasak V. Tūrienės, vyresnio amžiaus žmonėms svarbu gerai suprasti savo poreikius ir patiems nuspręsti, ko jie tikisi iš šio gyvenimo etapo. Senjorai neturėtų tapti vien įvairių paslaugų vartotojais – jie turi išlikti aktyvūs, sąmoningi savo gyvenimo dalyviai, gebantys rinktis ir išsakyti savo lūkesčius.
Mokslininkų pranešimuose – dėmesys psichologinei ir materialinei senjorų gerovei
Pranešimus padarė profesoriai Albinas Bagdonas, Romas Lazutka, Algimantas Kirkutis. Mokslininkų pranešimuose daug dėmesio skirta klausimams, kurie tiesiogiai veikia vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę.
Prof. dr. A. Bagdonas pranešime „Amžius ir psichologinė gerovė: lietuviškasis paradoksas, jo priežastys ir ką daryti?“ nagrinėjo amžiaus ir psichologinės gerovės temą, iškeldamas lietuviškojo paradokso, jo priežasčių ir galimų sprendimų klausimus. Psichologinė gerovė – ne mažiau svarbi už fizinę sveikatą. Savijautą veikia ne tik žmogaus sveikatos būklė, bet ir vienišumas, santykiai su artimaisiais, saugumo jausmas bei galimybė jaustis reikalingam.
Prof. dr. R. Lazutkos pranešimo tema „Materiali vyresnio amžiaus gyventojų gerovė“. Profesorius kalbėjo apie tai, kad finansinis saugumas yra vienas iš esminių orios senatvės pagrindų. Pajamos lemia, ar žmogus gali tinkamai maitintis, pasirūpinti sveikata, įsigyti būtinų prekių, dalyvauti kultūriniame gyvenime ir palaikyti socialinius ryšius.
Todėl diskusijos apie senjorų gerovę negali apsiriboti pensijų dydžiu. Svarbu vertinti ir būsto išlaikymo išlaidas, sveikatos priežiūros bei socialinių paslaugų prieinamumą, transporto galimybes ir kitas kasdienes išlaidas.
Lietuvos veiklios ilgaamžystės akademijos prezidentas prof. dr. Algimantas Kirkutis pasisakė tema „Nuo sveikos gyvensenos – link ilgaamžystės“.
Sveika gyvensena, judėjimas, subalansuota mityba, kokybiškas poilsis ir rūpinimasis emocine savijauta gali padėti išsaugoti savarankiškumą bei gerą gyvenimo kokybę. Vis dėlto asmeniniai pasirinkimai priklauso ir nuo aplinkos, kurioje žmogus gyvena.
Vyresniems žmonėms svarbu turėti saugius pasivaikščiojimo takus, patogų viešąjį transportą, lengvai pasiekiamas sveikatos priežiūros įstaigas ir galimybes dalyvauti bendruomenės veikloje. Šių sąlygų kūrimas – ir savivaldybių atsakomybė.
Aktyvi ilgaamžystė – tai ne vien galimybė sportuoti ar lankytis sveikatinimo užsiėmimuose. Tai ir teisė mokytis, bendrauti, keliauti, dalyvauti kultūros renginiuose, savanoriauti, kurti ir dalytis savo patirtimi.
Savivaldos rinkimai: ar politikai pateisins senjorų lūkesčius?
Konferencijoje dalyvavę partijų atstovai, kandidatai į merus pristatė, kaip jie atstovaus vyresnių žmonių interesams. Taip pat atsakė ir į senjorams rūpimus klausimus – kaip bus gerinamas socialinių paslaugų prieinamumas, susisiekimas viešuoju transportu, kokios pagalbos namuose galimybės, ar viešosios erdvės taps patogesnės vyresniems žmonėms. Nemažai dėmesio skirta ir vienai aktualiausių problemų – patalpų vyresnio amžiaus žmones vienijančioms organizacijoms suteikimas, nes nuo to priklauso senjorų užimtumas ir dalyvavimas bendruomenių gyvenime.
Pasisakyta ir dėl to, kad priimtą Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymą reikia tobulinti, ir šiame procese būtinai turi dalyvauti ir patys pensininkų atstovai, kad senjorams po visko nebūtų „pristatytas gatavas produktas“.
Senjorų interesų atstovavimas negali apsiriboti rinkimų pažadais. Vyresnio amžiaus žmonių nuomonė turi būti girdima ir rengiant savivaldybių planus, priimant sprendimus bei vertinant jų rezultatus.
Senjorų organizacijos ir bendruomenės gali padėti telkti gyventojus, išsakyti jų poreikius ir palaikyti dialogą su vietos valdžia. Vyresnio amžiaus žmonės yra ne tik rinkėjai, bet ir aktyvūs bendruomenių kūrėjai, turintys vertingos gyvenimo patirties.
Pagerbė ilgaamžius
Konferencijos metu pagerbti Vilniaus Bočių bendrijos ilgaamžiai – žmonės, sulaukusieji 90 ir daugiau metų. Jų gyvenimo patirtis liudija, kad vyresnis amžius gali būti aktyvus, prasmingas ir kupinas bendrystės. Bočiams įteiktos dovanos, išsakyti linkėjimai.
Genovaitė Kazielienė
Autorės nuotraukos ir vaizdo įrašas
