Gyvename ilgiau. Bet ar tie metai bus kokybiški?

Vis ilgėjanti gyvenimo trukmė keičia ir mūsų požiūrį į žmogaus amžių. Gyvenimo etapas, kuris anksčiau buvo tapatinamas su poilsiu ir atsitraukimu nuo aktyvios visuomeninės veiklos, šiandien vis dažniau tampa naujų galimybių, mokymosi, bendravimo ir prasmingo dalyvavimo laiku.

Apie tai kalbėta konferencijoje „Ilgaamžiškumo era: kuriame sistemas ilgesniam ir kokybiškam gyvenimui“, surengtoje Nacionalinės vyresnio amžiaus žmonių savaitės pradžioje. Joje ekspertai ir bendruomenių atstovai diskutavo ne tik apie tai, kaip žmonės gyvena ilgiau, bet ir apie kur kas svarbesnį klausimą: kaip pasirūpinti, kad tie papildomi gyvenimo metai būtų kuo kokybiškesni.

Ilgesnis gyvenimas nėra vien skaičius

Kalbant apie ilgaamžiškumą lengva susitelkti į metus. Tačiau žmogaus gyvenimo kokybės neįmanoma išmatuoti vien tuo, kiek žvakučių uždegama ant gimtadienio torto.

Ilgesnis gyvenimas įgauna prasmę tada, kai žmogus gali išlikti savarankiškas, palaikyti ryšius su kitais, mokytis, dalyvauti bendruomenės gyvenime ir jaustis reikalingas. Būtent tokį požiūrį į ilgaamžiškumą akcentuoja konferencijos dalyviai: svarbu ne tik pridėti metų prie gyvenimo, bet ir gyvenimo į metus.

Tai reiškia, kad apie vyresnį žmogų neturėtume galvoti kaip apie žmogų, kurio aktyvusis gyvenimas jau baigėsi. Priešingai, vyresnis amžius gali būti metas, kai atsiranda daugiau laiko sau, artimiesiems, pomėgiams ir veikloms, kurioms anksčiau trūko laiko.

Daugėja vyresnio amžiaus žmonių

Lietuva, kaip ir daugelis kitų pasaulio šalių, susiduria su visuomenės senėjimu. Vyresnio amžiaus žmonių dalis bendroje gyventojų struktūroje didėja, todėl klausimas, kaip gyvensime ilgėjant gyvenimo trukmei, tampa svarbus visai visuomenei. Tai nėra vien sveikatos apsaugos ar socialinės politikos klausimas. Ilgesnis gyvenimas paliečia darbo rinką, švietimą, miestų ir gyvenviečių aplinką, kultūrą, bendruomenes ir šeimos santykius.

Visuomenė turi mokytis matyti vyresnį žmogų ne kaip paslaugų gavėją, kuriam reikia pagalbos, bet ir kaip žmogų, turintį patirties, žinių, gebėjimų bei norą dalyvauti.

Galimybė būti reikalingam yra ne mažiau svarbi už sveikatą

Žmogui svarbu jaustis reikalingam. Tai ypač išryškėja tada, kai baigiasi profesinis gyvenimo etapas ir kasdienybėje atsiranda daugiau laisvo laiko.

Darbas daugeliui žmonių suteikia ne tik pajamas. Jis suteikia dienos ritmą, bendravimą, atsakomybę, galimybę panaudoti savo žinias. Todėl išėjus į pensiją svarbu neprarasti galimybės veikti ir būti visuomenės dalimi.

Tai gali būti darbas, savanorystė, bendruomeninė veikla, mokymasis, kultūra ar tiesiog pagalba kitiems. Svarbiausia, kad žmogus galėtų pats rinktis, kas jam prasminga.

Mokymasis neturi turėti amžiaus ribos

Viena iš svarbių aktyvaus senėjimo sąlygų yra galimybė mokytis visą gyvenimą. Mokymasis vyresniame amžiuje gali reikšti labai skirtingus dalykus. Vienam tai gali būti nauja užsienio kalba, kitam – kompiuterinis raštingumas, trečiam – istorijos paskaitos, menas, muzika ar naujas pomėgis.

Trečiojo amžiaus universitetų veikla yra vienas iš pavyzdžių, kaip vyresni žmonės gali išlikti aktyvūs ir smalsūs. Nacionalinė vyresnio amžiaus žmonių savaitė taip pat siejama su galimybe mokytis, dalyvauti ir atrasti naujų veiklų. Mokymasis šiuo atveju svarbus ne vien dėl naujų žinių. Jis padeda palaikyti socialinius ryšius, suteikia kasdienybei turinio ir leidžia žmogui pajusti, kad naujų dalykų gyvenime dar tikrai netrūksta.

Aktyvus senėjimas prasideda nuo aplinkos

Kartais sakome, kad žmogus pats turi būti aktyvus. Tačiau vien asmeninio noro ne visada pakanka. Jeigu gyvenamojoje vietoje nėra patogių erdvių vaikščioti, sunku pasiekti paslaugas, trūksta kultūrinių ar bendruomeninių veiklų, o viešoji aplinka nėra pritaikyta skirtingo amžiaus žmonėms, aktyvus gyvenimas tampa sudėtingesnis.

Todėl ilgaamžiškumo era reiškia ir būtinybę kurti žmogui palankią aplinką. Savivaldybėms, bendruomenėms, sveikatos ir socialinių paslaugų sistemoms tenka svarbus vaidmuo užtikrinant, kad vyresni žmonės turėtų realių galimybių dalyvauti visuomenės gyvenime. Konferencijoje daug dėmesio skirta būtent socialinei įtraukčiai, savivaldybių paslaugoms ir amžiui draugiškai darbo rinkai.

Svarbu ne tik kiek gyvename, bet ir kaip gyvename

Ilgaamžiškumo tema galiausiai grąžina prie labai paprasto klausimo: ko norime iš ilgo gyvenimo? Tikriausiai ne vien kuo didesnio metų skaičiaus. Norime turėti artimų žmonių, būti išgirsti, jaustis saugūs, išlikti savarankiški, galėti mokytis ir priimti sprendimus dėl savo gyvenimo.

Norime ne tik būti prižiūrimi, bet ir patys dalyvauti. Ne tik gauti pagalbą, bet ir ją suteikti. Ne tik prisiminti, ką jau nuveikėme, bet ir turėti priežasčių laukti rytojaus.

Būtent tokia ilgaamžiškumo samprata buvo iškelta konferencijoje. Ilgesnis gyvenimas nėra vien statistinis rodiklis. Tai galimybė žmogui dar daugelį metų išlikti visuomenės dalimi, atrasti naujų prasmių ir jausti, kad jo gyvenimas tebėra svarbus.

Ilgaamžiškumo era jau prasidėjo

Nacionalinė vyresnio amžiaus žmonių savaitė šiemet visoje Lietuvoje subūrė 57 savivaldybes ir daugybę organizacijų. Spalio 1–8 dienomis vyksta daugiau nei 1 300 veiklų ir renginių, skirtų vyresniems žmonėms. Tačiau svarbiausia šios savaitės žinutė, ko gero, nėra vien kvietimas sudalyvauti konkrečiame renginyje.

Tai priminimas, kad amžius neturėtų tapti siena tarp žmogaus ir gyvenimo. Ilgaamžiškumo era reiškia ne tik tai, kad gyvename ilgiau. Ji kviečia iš naujo pagalvoti, kaip norime gyventi tuos papildomus metus ir kokią visuomenę turime sukurti, kad kiekvienas žmogus, nepaisant amžiaus, galėtų joje jaustis reikalingas, matomas ir visavertis.

Parengė Genovaitė Kazielienė

freepik.com nuotr.