Iškilių žmonių mintys apie meilę

Meilei nei grotos, nei spynos nebaisios (A. Diuma).

Pasaulyje nėra gražesnio reginio, kaip mylimosios veidas, ir nėra saldesnės muzikos, kaip mylimo balso skambesys (Ž. De la Briujeras).

Tikra meilė niekada nemirs (S. Kingas).

Meilės ryšiuose, lygiai kaip ir metų laikais, pirmosios šalnos juntamiausios (P. Buastas).

Visos tautos turi tokią patarlę: „Akys nemato – širdies neskauda“. O aš sakau, kad nėra nieko klaidingesnio pasaulyje, nei šis posakis. Kuo toliau nuo akių, tuo arčiau širdies. Tremtyje, svetimoje šalyje mes su meile puoselėjame atmintyje kiekvieną smulkmeną, kuri primena apie tėvynę. Ilgėdamiesi žmogaus, kurį mylime, kiekviename gatvės praeivyje įžvelgiame brangius bruožus (P. Coelho).

Būti mylimam – didesnė laimė negu būti turtingam, nes būti mylimam – reiškia būti laimingam (K. Tilje).

Meilė tramdo išdidžias širdis, pasipūtėlius moko nuolaidumo, bet svarbiausia jos savybė – viską taurinti, kilninti (T. M. Rydas).

Vienam vyrui neužtenka vienos moters, ir jis ieško penktos, dešimtos. O kitam neužtenka viso gyvenimo, kad mylėtų vieną vienintelę (K. Chabenskis).

Nuoširdžiai mylėti – vadinasi, pamiršti save (Ž. Ž. Ruso).

Meilė – vienintelė aistra, nepripažįstanti nei praeities, nei ateities (O. Balzakas).

Meilė – neįkainojama dovana. Tai vienintelis dalykas, kurį gali padovanoti, ir jis vis vien lieka tau (L. Tolstojus).

Meilė neištveria negailestingo analizavimo. Jei ji bus nuolat tikrinama, rakinėjami visi jos kauleliai, lyginama, tyrinėjama šviesoje, ji ims nykti ir mirs (S. Loren).

Vyras ir moteris – tai dvi natos, be kurių žmogaus sielos stygos nesuskamba darniu, skambiu akordu (Dž. Madzinis).

Meilė nėra ramus it veidrodis tvenkinys, kuriame nuolat gali gėrėtis savo atspindžiu. Joje būna potvynių ir atoslūgių. Ir sudužusių laivų nuolaužų, ir nuskendusių miestų, ir aštuonkojų, ir audrų, ir aukso skrynių, ir perlų… Bet perlai guli labai giliai jos dugne (E. M. Remarkas).

Meilė – žavi gėlė, bet reikia drąsos, kad prieitum ir nusiskintum ją nuo bedugnės krašto (Stendalis).

Tas, kuris niekada neieškojo nei draugystės, nei meilės, tūkstantį kartų neturtingesnis už tą, kuris jas abi prarado (Ž. Polis).

Su meile, kaip ir su gyvenimu – į pabaigą visad nurimstama (E. Vertheimeris).