Ar pavojingos sveikatai radijo ryšio antenos?

Kartais senjorai baiminasi, kad radijo ryšio antenos, ypač pastatytos gyvenamųjų rajonų ar mokyklų kaimynystėje, gali turėti neigiamų pasekmių sveikatai.  Pateikiame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) informaciją apie tai, kaip mus veikia šių prietaisų skleidžiami elektromagnetiniai laukai.

Technologijų pažanga keičia mūsų gyvenimus – mobilieji telefonai, belaidis internetas, 4G ir 5G tinklai yra tapę neatsiejama kasdienybės dalimi. Tačiau kartu su šiais patogumais vis dažniau keliamas klausimas: kaip mus veikia elektromagnetiniai laukai, kuriuos skleidžia radijo ryšio antenos, ypač pastatytos gyvenamųjų rajonų ar mokyklų kaimynystėje?

Kas yra elektromagnetinis laukas?

Elektromagnetiniai laukai (EML) – tai nematomi energijos laukai, kuriuos sukuria elektros srovės. Skirstomi į:

• Žemo dažnio EML(pvz., elektros laidų poveikis, buitiniai prietaisai);
• Aukšto dažnio EML(radijo bangos, mikrobangos – kaip tik čia patenka mobiliojo ryšio antenos, Wi-Fi, mikrobangės krosnelės).

Ryšio antenos dažniausiai skleidžia nejonizuojančią spinduliuotę, t. y. nepakankamai stiprią, kad pažeistų DNR ar sukelti tiesioginį ląstelių pažeidimą, kitaip nei, pavyzdžiui, jonizuojanti spinduliuotė (rengeno spinduliai ar radiacija).

Judriojo ryšio antenos, kaip jos veikia?

Mobiliojo ryšio antenos (2G, 3G, 4G, 5G) veikia naudodamos radijo dažnio (RF) elektromagnetines bangas, dažniausiai 700 MHz–3.5 GHz diapazone. Jos skleidžia signalus nuolat, bet galia (W) yra gana nedidelė ir tolygiai sklinda į tam tikras kryptis. Daugiausia energijos patenka į aplinką esant arti antenos arba tiesiai jos kryptimi.

Galimas poveikis žmogaus sveikatai, mokslinių tyrimų apžvalga:

• Pasaulio sveikatos organizacija (PSO): iki šiol nėra patikimų įrodymų, kad žemo intensyvumo elektromagnetiniai laukai, kuriuos skleidžia ryšio antenos, turėtų kenksmingą poveikį žmonių sveikatai, jei jų lygis neviršija tarptautinių rekomendacijų.
• Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC): 2011 m. klasifikavo radijo dažnio spinduliuotę kaip galimai kancerogeninę žmonėms (2B grupė) – tai reiškia, kad tam tikras galimas ryšys su vėžiu yra, bet įrodymai nepakankami.
• Ilgalaikiai tyrimai: didelės apimties tyrimai (pvz., „Interphone“ tyrimas) nerado aiškaus ryšio tarp mobiliųjų telefonų naudojimo ar gyvenimo šalia antenų ir padidėjusios vėžio rizikos.

Kokie yra saugumo standartai? 

Tarptautinės organizacijos, tokios kaip ICNIRP (Tarptautinė apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisija), nustato leistinas elektromagnetinio lauko intensyvumo ribas, kurios laikomos saugiomis. Lietuvoje leistinas elektromagnetinio lauko intensyvumas gyvenamojoje aplinkoje yra 10 μW/cm² (mikrovatai kvadratiniame centimetre), o tai dažniausiai nepasiekiama net arti antenos.

Kokios Nacionalinio visuomenės sveikatos centro funkcijos

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras vykdo radiotechninių objektų valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka derina ūkio subjektų pateiktus radiotechninės dalies projektus ir elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos planus. Taip pat atlieka elektromagnetinės spinduliuotės stebėseną visuomenės aplinkoje, ypač susijusią su 5G ir kitų radijo tinklų plėtra.

Dėl kenkimo sveikatai nėra mokslinių įrodymų

NVSC konstatuoja, kad šiuo metu nėra mokslinių įrodymų, kad judriojo ryšio antenos, veikiančios leistinomis ribomis, kenktų žmonių, taip pat ir senjorų, sveikatai. Technologijų pažanga neišvengiama, tačiau ji turi eiti kartu su atsakingu požiūriu į visuomenės sveikatą, viešumu ir nuolatiniu moksliniu vertinimu.

freepik.com nuotr.