„Mūro siena“ sugriuvo ir liko be nieko

„Daugiau kaip trisdešimt metų gyvenau santuokoje, už vyro, kaip už mūro sienos. Jis yra gana sėkmingas verslininkas. Tačiau mano gyvenimą kardinaliai pakeitė jo meilužė. Jai – 35 metai,  man – 52. Ir tuo viskas pasakyta“, – pradėjo savo pasakojimą Inesa.

Vyras nusprendė išsiskirti

Mes su vyru vaikų neturime, jis buvo kategoriškai prieš. Sakė, kad be vaikų ramiau ir patogiau, o iki senatvės turės kapitalo, už kurį sūnėnai mus prižiūrės. Jis reikalavo, kad aš nedirbčiau. Sakė, kad pakankamai uždirba už mus abu. Turiu pedagoginį išsilavinimą, bet mokykloje nedirbau nė dienos. Užsiėmiau mūsų buitimi ir kūriau komfortišką gyvenimą savo vyrui. Ir dabar jis man už tai „atsidėkojo“.

Įtariau, kad mano vyras turi kitą moterį. Šiais metais jis labai pasikeitė. Tačiau suprasdama, kad nieko savo neturiu, nusprendžiau tai ištverti. Kaip mama sakė – išsilakstys ir sugrįš. Bet jis nusprendė išsiskirti, ir aš neturiu kito pasirinkimo, kaip tik vykti pas tėvus į savo gimtąjį provincijos miestelį.

Didžiulis butas ir užmiesčio vila iš pat pradžių buvo apiforminti mano anytos vardu, kuri juos paskui padovanojo mano vyrui. Taip jis save apsaugojo, o aš nieko apie  tai nė neįtariau. Mano vyras pasakė, kad jei išsiskirsime be skandalų, jis man nupirks vieno kambario butą mano mieste, kad nereikėtų gyventi su tėvais. Jei nesutiksiu,  turėsiu išvažiuoti tik su daiktais. Žinau, kad taip ir bus, jis turi pinigų ir ryšių, o aš esu be nieko.

Mano gyvenimas subyrėjo akimirksniu

Mano gyvenimas subyrėjo akimirksniu. Tačiau tragiškiausia tai, kad jo meilužė nėščia. Jis turės šeimą, vaiką, o manęs laukia vieniša senatvė. Ar tai sąžininga? Į mano klausimą jis atsakė, kad persigalvojo dėl vaikų ir nori turėti įpėdinį iš savo mylimos moters. Taigi, aš buvau nemylima! Tai kodėl jis anksčiau neišsiskyrė, kad ir aš susitvarkyčiau savo gyvenimą?!

Esu vienintelė savo tėvų dukra. Sąmoningai atėmiau iš jų džiaugsmą turėti anūkus, o dabar kaip sumuštas šuo grįžtu pas juos tuščiomis rankomis. Man gėda ir manau, kad aš negalėsiu gyventi ne tik su jais, bet net ir savo mieste. Prašysiu vyro nupirkti butą bet kuriame kitame rajone. Nors mes dabar gyvename Vilniuje, nesitikiu, kad jis man butą nupirks sostinėje.

Dar viena problema – dėl darbo. Neturiu patirties ir net neįsivaizduoju, kaip jį susirasti. Kaip aš gailiuosi, kad pasidaviau vyro įgeidžiams!

Savo gyvenimo nepakeisiu. Bet noriu įspėti jaunas moteris: niekada, net ir labai mylėdamos ir pasitikėdamos, nepasiduokite vyro valiai. Būkite savarankiškos ir nepriklausomos, nes visada gali atsirasti jaunesnė ir patrauklesnė, o jūs pasenusios liksite vienišos plyname lauke bei sudaužyta širdimi.

pexels.com nuotr.