„Ar įmanoma mylėti vieną žmogų visą gyvenimą? Iš karto pasakysiu, kad tai įmanoma. Vakar man sukako 67. Ir vis dar myliu žmogų, su kuriuo man nebuvo lemta būti kartu“, – pradėjo pasakoti savo meilės istoriją Alvydas.

Sutikau ją darbe. Abu dirbome konservų fabrike. Aš mokydamasis universitete atlikau praktiką, o Jūratė buvo septyniolikmetė moksleivė. Ji vasarą norėjo šiek tiek užsidirbti. Taip ir susipažinome. Bendravome. Aš stengiausi, jog man skirtų tokį darbą, kad būčiau arčiau jos. Tai ne visada pavykdavo, bet vis tiek… Ir darbe radę laisvą minutę, ir susitikę po darbo daug kalbėjomės, vaikštinėjome šalia esančio tvenkinio pakrante. Mums kartu buvo nuostabiai gera…

Baigęs universitetą gavau paskyrimą į vieną rajono centrą. Ji liko savo mieste. Tada neturėjome nei išmaniųjų telefonų, nebuvo ir socialinių tinklų. Apie du mėnesius su ja susirašinėjome laiškais. Per tą laiką gavau 34 jos laiškus. Beveik kasdien ir ji, ir aš siųsdavome vienas kitam žinutes. Žinoma, gaudavome pavėluotai.

Ir tada ji dingo. Visas mūsų bendravimas nutrūko. Siunčiau vieną laišką po kito, bet atsakymo nebuvo. O kartą paštininkė man grąžino visą šūsnį mano laiškų su užrašu „Adresatas nerastas“. Pradėjau jos ieškoti, bet niekaip nepavyko sužinoti, kur ji persikėlė.

Jūratė pati mane susirado – 2019 metais per internetą. Pasirodo,  kad tada jos šeima išskrido gyventi į kitą šalį. Ji vengė rašyti man laiškus, nes nesitikėjo, kad galėtumėme būti kartu.

Iš pradžių mes bendravome skaipu. Nors ji buvo gerokai pasikeitusi, bet jaunystės bruožai išliko. Tos akys, kurios man neleido visą gyvenimą susirasti kitos moters, nes visose norėjau matyti jos akis…

Pasirodo, ji irgi niekada nebuvo ištekėjusi. Prisipažinę, kad visą tą laiką vienas kitą mylėjome, nutarėme nors gyvenimo saulėlydį praleisti kartu.

Dirbdamas esu susikūręs gerą buitį, tad mylimoji apsigyveno erdviuose namuose, kur mums nieko nestigo.

Negaliu apsakyti to jausmo, kai kiekvieną rytą prabudęs išvysdavau ją šalia…

Deja… Sarkoma Jūratę iš manęs atėmė per tris mėnesius.

Praėjo dveji metai. Ir nors jos nėra, aš ją vis tebemyliu.. Tai labai keistas jausmas… Mylėti tą, kurios nėra, ir jausti didžiulę tuštumą…

unsplash.com nuotr.