Leonas Krainas – žmogus, 80 dienų išgyvenęs Aliaskos ledynuose
Istorija apie amerikiečių lakūną Leoną Krainą – tai pasakojimas apie žmogaus ištvermę, valią ir didžiulį troškimą išgyventi. Jo žygdarbis Antrojo pasaulinio karo metais iki šiol laikomas vienu įspūdingiausių išlikimo atvejų šaltojoje Aliaskoje.
Skrydis pasibaigė katastrofa
L. Krainas gimė 1919 metais Filadelfijoje. Antrojo pasaulinio karo metais jis tarnavo JAV Armijos oro korpuse , buvo bombonešio B-24 „Liberator“ vadas. 1943 metų gruodžio 21 dieną jo įgula pakilo iš Ladd Field bazės Aliaskoje į įprastinį bandomąjį skrydį.
Netikėtai sugedo lėktuvo varikliai, pilotai negalėjo jo suvaldyti, ir orlaivis smigo žemyn iš 7 600 metrų aukščio. Lėktuvas sudužo kalnų vietovėje, prie Čarlio upės, kur temperatūra siekė minus keturiasdešimt laipsnių. L. Krainas spėjo iššokti su parašiutu – vienintelis iš penkių įgulos narių, kuriam pavyko išgyventi katastrofą.
Vienas Aliaskos sniegynuose
L. Krainas nusileido ant sniego, kuris siekė klubus. Jis turėjo tik parašiutą ir tai, kas buvo kišenėse: peiliuką, dvi degtukų dėžutes. Jokio maisto, žemėlapio ar šiltų drabužių. Devynias dienas lakūnas praleido netoli katastrofos vietos, glausdamasis improvizuotoje stovyklavietėje po egle. Jis bandė sumedžioti lakstančias voveres, tačiau tai nepavyko, ir vyras gyveno tik vandeniu.
Supratęs, kad pagalbos greitai nesulauks, L. Krainas ėmė eiti pagal upės tėkmę tikėdamasis, kad tai atves prie žmonių. Keliavo pėsčiomis per gilias sniego pusnis, nakvojo įsisupęs į parašiutą.
Atsitiktinė trobelė
Po kelių savaičių alinančios kelionės, sunkios dienos pavakarę lakūnas netikėtai aptiko nedidelę trobelę, kurioje buvo viryklė, cukraus, pieno miltelių ir konservų. Taip pat šautuvas, keptuvė, palapinė ir pora odinių pirštinių. Trobelė ir tai, ką joje rado, jam išgelbėjo gyvybę.
Vėliau vyras sužinojo, kad trobelę pastatė Filas Berailas, kuris spąstais gaudydavo žvėrelius. Čarlio upė buvo populiari kailinių žvėrelių – bebrų, audinių, lapių, gaudymo vieta tarp vietos gyventojų, kurie netoli savo spąstų pastatė keletą mažų trobelių, kai kuriose iš jų laikydami išgyvenimo davinius.
Rogių takas nuvedė link išsigelbėjimo
L. Krainas nusprendė, kad laukti šiltesnių orų nėra prasmės. Sumeistravęs roges maistui ir atsargoms gabenti, o vėliau jas palikęs kaip per sunkias ir gremėzdiškas, lakūnas toliau klampojo per pūgas ir stiprų vėją žemyn upe, kartkartėmis įsmukdamas per ploną ledą į vandenį. Tada stabtelėdavo išsidžiovinti drabužius, nušauti kokį smulkų žvėrelį maistui. Tik daugiau kaip po dviejų mėnesių jis aptiko rogių taką, kuris nuvedė jį į dar vieną trobelę, šįkart gyvenamą – joje buvo įsikūręs medžiotojas Albertas Eimsas su šeima.
Jie priglaudė ir pamaitino išsekusį vyrą, o po kelių dienų nuvežė jį į artimiausią gyvenvietę prie Jukono upės. Iš ten L. Krainas grįžo į savo karinę bazę, kur jo išgyvenimas buvo laikomas tikru stebuklu.
84 dienos kovoje už gyvybę
Bebaimis lakūnas nepasidavė beveik tris mėnesius be jokios civilizacijos, esant atšiaurioms sąlygoms, kur net viena klaida galėjo kainuoti gyvybę. Jo istorija tapo simboliu to, kaip žmogaus valia gali įveikti gamtos galią.
Gyvenimas po karo
Po karo L. Krainas baigė aeronautikos inžinerijos studijas ir dirbo aviacijos srityje. Jis sukūrė šeimą, augino vaikus ir gyveno ramų gyvenimą, niekada neišpuikdamas dėl savo žygdarbio. L. Krainas mirė 2002 metų kovo 26 dieną, sulaukęs 82 metų.
Jo išlikimo istorija iki šiol pasakojama Aliaskoje, o vietovė, kurioje sudužo jo lėktuvas, pažymėta istoriniu ženklu.
Žmogaus ištvermė – beribė
L. Kraino istorija liudija, kad stiprybė slypi ne ginkluose ar technologijose, o žmogaus dvasioje. Vienas žmogus, be maisto, be įrankių, bet su nepalaužiamu tikėjimu, įrodė, kad net atšiauriausioje gamtoje įmanoma išlikti.
Paruošta pagal užsienio žiniasklaidą
unsplash.com nuotr.