Planuojama skiriant kompensacijas vertinti turtą
Valstybė jau trejus metus nevertino kompensacijų už šildymą bei kitų socialinių išmokų gavėjų turto. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasiūlė šią tvarką atšaukti. Prasidedant 2023-2024 metų šildymo sezonui, nuo spalio 1 dienos vėl pradėti vertinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimą turtą skiriant piniginę socialinę paramą. Tai yra socialinę pašalpą, būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijas. Rugpjūčio 2 dienos posėdyje Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimų projektui. Įstatymo projektui dar turi pritarti Seimas.
Nauja kompensacijų skyrimo tvarka – prašymams nuo rugsėjo 1 dienos
Valstybės kompensacijos už šildymą nevertinant į jas pretenduojančių žmonių turto skiriamos nuo 2020-ųjų birželio. Tada prasidėjo koronaviruso pandemija ir buvo paskelbta ekstremali situacija. Vėliau Seimas įstatymu leido turto nevertinti iki 2024 metų balandžio pabaigos.
Nauja tvarka būtų taikoma tiems prašymams, kurie būtų pateikti nuo rugsėjo 1-osios.
Kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos pirmą kartą arba praėjus dvejiems metams po jos gavimo, tuo atveju, jeigu asmens ar šeimos turto vertė viršija normatyvą, tris mėnesius į tai nebus atsižvelgiama ir parama bus skiriama.
Be to, savivaldybės, įvertinusios individualią situaciją, piniginę socialinę paramą galėtų skirti išimties tvarka.
Teigiama, kad pataisos teikiamos, nes stabilizuojasi energijos išteklių kainos. Be to, Europos Sąjungos Taryba rekomenduoja Lietuvai iki 2023 metų pabaigos panaikinti galiojančias su energija susijusios paramos lengvatas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pažymi, kad nevertinant turto dėl paramos kreipiasi ir tie asmenys, kuriems priklauso nuo kelių iki keliasdešimties turto objektų ir kurie, neįveiklindami turimo turto, neišnaudoja visų pajamų gavimo galimybių.
Kaip skaičiuojamos būsto šildymo išlaidų kompensacijos
Nepasiturintiems gyventojams už būsto šildymą kompensuojama dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų dydžių (2 VRP – 314 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 valstybės remiamų pajamų dydžių (3 VRP – 471 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.
Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 314 Eur, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžiai, t. y. 471 Eur.
Pavyzdžiui, vienas gyvenantis senjoras gauna 575 eurų senatvės pensiją turint būtinąjį stažą. Jis už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (50 m2) turėtų mokėti ne daugiau kaip 10,4 euro už būsto šildymą. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50 m2) jam bus kompensuojamos 100 proc.
Jei, pavyzdžiui, dviejų senjorų šeima bendrai gauna 1150 eurų senatvės pensijos turint būtinąjį stažą, už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (50 m2) turėtų mokėti ne daugiau kaip 52,2 euro. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50m2) bus kompensuojamos 100 proc.
Senjorų svetainės informacija