Pernai mirė daugiau vyrų negu moterų

Lietuvoje pernai mirė 37 005 žmonės, t. y. 5 879 asmenimis mažiau negu 2022 metais. 2023 m. 100 000 gyventojų teko 1 288,7 mirusieji (2022 m. – 1 514,5). Keturios pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, išorinės mirties priežastys ir virškinimo sistemos ligos – sudarė 82,4 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 52,1 proc. visų mirusiųjų. Nuo piktybinių navikų Anapilin iškeliavo 21 proc., dėl išorinių mirties priežasčių – 6,1 proc., o nuo virškinimo sistemos ligų – 5,2 proc. visų mirusiųjų. Mirusieji nuo COVID-19 ligos 2023 m. jau tesudarė tik 1,6 proc. visų mirusiųjų, skelbia Higienos institutas.

Nuo ko pernai mirė vyrai

Pernai šalyje mirė 18 077 vyrai, palyginti su 2022 m., 2 380 vyrų mažiau. Vyrų mirtingumo rodiklis 2023 m. buvo 1338,2/100 000 vyrų (2022 m. – 1548,4/100 000 vyrų). Daugiausia (45,6 proc.) vyrų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų , iš kurių 61 proc. mirė nuo išeminės širdies ligos, 20,4 proc. – smegenų kraujagyslių ligų. Vyrų mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklis 2023 m. buvo 609,6/100 000 vyrų (2022 m. – 712,2/100 000 vyrų). Nuo piktybinių navikų 2023 m. Lietuvoje mirė 4 256 vyrai, t. y. 23,5 proc. visų mirusių vyrų. Vyrų mirtingumo nuo piktybinių navikų rodiklis 2023 m. buvo 315,1/100 000 vyrų (2022 m. – 323,8/100 000 vyrų). Daugiausiai vyrų mirė nuo trachėjos, bronchų ir plaučių, priešinės liaukos ir skrandžio piktybinių navikų. 9 proc. visų mirusių vyrų žuvo dėl išorinių mirties priežasčių.

Iš 1 633 vyrų 59,2 proc. mirė dėl nelaimingų atsitikimų (įvykus transporto įvykiui, nukritus, paskendus, sušalus, atsitiktiniai apsinuodijus), 27,3 proc. – dėl savižudybių. 2023 m. vyrų mirtingumo rodiklis nuo išorinių mirties priežasčių buvo 120,9/100 000 vyrų (2022 m. – 125,5/100 000 vyrų). Dėl išorinių mirties priežasčių mirė 2,6 karto daugiau vyrų negu moterų. Virškinimo sistemos ligos sudarė 5,9 proc. vyrų mirties priežasčių. Nuo jų mirė 1 059 vyrai. Vyrų mirtingumo nuo virškinimo sistemos ligų rodiklis 2023 m. buvo 78,4/100 000 vyrų (2022 m. – 87,3/100 000 vyrų).

Pagrindinė moterų mirčių priežastis – kraujotakos ligos

Praėjusiais metais Lietuvoje mirė 18 928 moterys, palyginti su 2022 m., 3 499 moterimis mažiau. Moterų mirtingumo rodiklis 2023 m. buvo 1 244,7/100 000 moterų (2022 m. – 1 484,8/100 000 moterų). Daugiausia moterų (58,3 proc.) mirė nuo kraujotakos sistemos ligų.

Moterų mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklis 2023 m. buvo 725,2/100 000 moterų (2022 m. – 866,8/100 000 moterų). Nuo piktybinių navikų 2023 m. mirė 3 528 moterys ir tai sudarė 18,6 proc. visų mirusių moterų. Iš jų daugiausia mirė nuo krūties, storosios žarnos, kasos ir kiaušidžių piktybinių navikų. Moterų mirtingumo nuo piktybinių navikų rodiklis 2023 m. buvo 232/100 000 moterų (2022 m. – 239,7/100 000 moterų). Trečioje vietoje moterų mirties priežasčių struktūroje – virškinimo sistemos ligos. Nuo jų pernai mirė 847 moterys ir tai sudarė 4,5 proc. visų mirusių moterų. Moterų mirtingumo nuo virškinimo sistemos ligų rodiklis 2023 m. buvo 55,7/100 000 moterų (2022 m. – 69,7/100 000 moterų).

Dėl išorinių mirties priežasčių mirė 628 moterys, tai sudarė 3,3 proc. visų mirusių moterų. Iš jų dėl nelaimingų atsitikimų žuvo 67,8 proc. moterų, dėl savižudybių – 18,6 proc. 2023 m. moterų mirtingumo rodiklis nuo išorinių mirties priežasčių buvo 41,3/100 000 moterų (2022 m. – 44,9/100 000 moterų).

Darbingo amžiaus vyrų mirė žymiai daugiau negu moterų

22,3 proc. visų mirusiųjų 2023 m. sudarė 16–64 m. amžiaus asmenys (32,7 proc. vyrų ir 12,4 proc. moterų). Daugiausia darbingo amžiaus vyrų mirė nuo išeminių širdies ligų (17,6 proc.), virškinimo organų piktybinių navikų (8,4 proc.) ir kepenų ligų (7,2 proc.). Darbingo amžiaus moterų mirė 2,5 karto mažiau negu darbingo amžiaus vyrų. Nuo išeminių širdies ligų mirė 9,6 proc. 16–64 amžiaus moterų, nuo moters lyties organų piktybinių navikų – 9,4 proc., nuo kepenų ligų – 9,3 proc.

Pernai mirė ir kūdikiai

2023 m. mirė 83 1–17 metų amžiaus vaikai (54 berniukai ir 29 mergaitės). 100 000 šio amžiaus vaikų 2023 m. teko 17,1 mirusiojo (21,8/100 000 šio amžiaus berniukų ir 12,3/100 000 šio amžiaus mergaičių). Pagrindinės 1–17 metų amžiaus vaikų mirties priežastys buvo išorinės mirties priežastys (38,6 proc.), įgimtos formavimosi ydos (14,5 proc.) ir piktybiniai navikai (13,3 proc.). Dėl išorinių mirties priežasčių 2023 m. mirė 32 vaikai (21 berniukas ir 11 mergaičių), palyginti su 2022 m., 10 vaikų daugiau mirė nuo transporto traumų. 2023 m. mirė 57 kūdikiai (vaikai iki 1 metų), palyginti su 2022 m., 10 kūdikių mažiau. Kūdikių mirtingumo rodiklis 2023 m. – 27,4/10 000 gyvų gimusiųjų (2022 m. – 30,1/10 000 gyvų gimusiųjų). Pagrindinės kūdikių mirties priežastys buvo perinatalinio laikotarpio ligos (49,1 proc.) ir įgimtos formavimosi ydos (31,