Ką reikėtų žinoti genint medžius pavasarį

Pavasarį jau dairomės į lauką, dangų, labai norisi imtis pirmųjų daržo, sodo darbų. Vienas tokių – augalų genėjimas. Tačiau prieš to imantis, svarbu žinoti, ką galima daryti ir kas yra draudžiama. Apie tai informuoja Aplinkos ministerija.

 Draudimai paukščių veisimosi laikotarpiu

Pasak ministerijos, nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d. vyksta aktyvus paukščių veisimosi laikotarpis. Šiuo metu draudžiama kirsti medžius ir vykdyti intensyvų genėjimą (kai pašalinama daugiau nei 30 proc. lajos tūrio) viešosiose erdvėse ir želdynuose. Be to, šiuo laikotarpiu draudžiami miško kirtimai ir medienos ištraukimas visų grupių saugomuose miškuose bei nacionaliniuose parkuose.

Išimtys šiems draudimams taikomos sanitariniams kirtimams – kai šalinamos vėjavartos, vėjalaužos, sniegalaužos ar kenkėjų pažeisti medžiai; jei miško teritorijoje daugiau nei 10 proc. medžių pažeisti gaisro ar kitų gamtinių veiksnių; jei medžių kirtimas būtinas infrastruktūros projektams (pvz., kelių rekonstrukcijai, statyboms).

Pažeidus šiuos reikalavimus gali būti taikoma administracinė atsakomybė.

Prieš genint, reikia įsitikinti, ar želdinys nėra saugotinas

Prieš pradedant medžio kirtimą ar genėjimą privačioje teritorijoje, reikia pasitikrinti, ar želdiniai tikrai auga jūsų sklype.  O norint įsitikinti, ar privačiame žemės sklype augantis želdinys nėra priskirtas saugotinam, kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų pasitikrinti Vyriausybės patvirtintame kriterijų sąraše, kuriame nurodoma, kokioje vietoje, kokios rūšies, kokio skersmens bei aukščio želdiniai priskiriami saugotiniems.

Pagal šiuos kriterijus drebulės, tuopos, tujos ir visi vaismedžiai nėra saugotini medžiai. Kitais atvejais gali reikėti kreiptis į savivaldybės administraciją dėl leidimo kirsti ar genėti medžius.

Medžių genėjimo ypatumai

Genint želdinius, pirmiausia reikėtų pašalinti džiūstančias,  sausas, pažeistas, nulaužtas, nušalusias šakas ar jų dalis. Kartais  dėl kenkėjų, ligų, oro taršos ar kitų priežasčių reikia pašalinti visą nusilpusį medį. Geriausia sausas ir ligotas šakas  pjauti iki gyvos ir sveikos vietos prie želdinio pagrindo. Norint pažeminti medžių viršūnes, negalima nupjaustyti storųjų šakų, paliekant nuo stiebo išsišovusius kelmelius – stagarus.

Šakos turėtų būti pjaunamos trimis pjūviais: pirmas pjūvis daromas šakos apačioje 25–30 cm nuo stiebo. Įpjaunama ketvirtadalis stiebo. Antras pjūvis daromas iš viršaus 5 cm toliau kaip apatinis pjūvis. Trečiu pjūviu iš apačios, atsargiai prilaikant ranka, apipjaunama žiediškai, baigiama pjauti. Paskutinis šakos pjūvis turi būti ne lygiagretus stiebui, bet statmenas pjaunamai šakai.

Genint medžius draudžiama atlikti nustuobrinimo pjūvį (t. y. pjūvis, pažeminantis medžių viršūnes) kamieno tarpubamblyje, tarp šoninių šakų, nes įprastai toks pjūvis sukelia medžio puvinius. Šį pjūvį leidžiama atlikti sumažinant medžio aukštį dėl saugumo ar dėl ekologinių priežasčių. Senjorams žinotina, kad taip pat negalima naudoti lipimo į medžius nagių.