Įpratome skaityti maisto produktų etiketes, tačiau pirkdami švaros prekes, dažnai iš lentynų į vežimėlį dedamės perskaitę tik jų pavadinimus. Kol nesusiduriame su problemomis, net nesusimąstome, kaip svarbu pasidomėti jų laikymo bei naudojimo sąlygomis. Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius dr. Albinas Žilinskas ragina visada perskaityti įspėjimus etiketėse ir su cheminėmis medžiagomis nebandyti improvizuoti, be to, prisiminti dar ir chemijos pagrindus iš mokyklinio kurso, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nesaugiai vartodami, galite pakenkti regai 

Pasak Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto profesoriaus Albino Žilinsko, daugelis senjorų nesivargina perskaityti etiketėse mažomis raidėmis surašytų įspėjimų, buitinės chemijos produkto laikymo ir vartojimo sąlygų. Vienos piktogramos įspėja, kad gaminys yra degus, kitos – kad gali sukelti odos alergiją, trečios informuoja apie toksinį poveikį aplinkai. Ant įprastų produktų pakuočių galime pamatyti ženkliukus – šauktuką arba pavaizduotą žmogelį. Šauktukas įspėja, kad toks produktas, patekęs į akis arba ant odos, gali sukelti alergiją.

Senjorai turėtų įsidėmėti, kad etiketėje visada yra patarimų, kokiomis sąlygomis tą produktą vartoti, ko vengti, ką daryti, jei jis patektų ant odos ar gleivinių. Yra buitinės chemijos priemonių, kurias naudojant reikia užsimauti pirštines ar net užsidėti apsauginius akinius arba jų negalima naudoti uždaroje patalpoje, nebent ji labai gerai vėdinama.

Senjorams žinotina, kad vienos iš pavojingesnių priemonių, jeigu jas netinkamai naudojame, yra skirtos unitazams plauti. „Skysčiai arba grūdeliai, patekę į akis, gali sukelti negrįžtamus jų pakenkimus, ant odos – sunkius paviršinius ar gilius nudegimus, o prarijus – sunkius burnos, stemplės gleivinės ar gilesnių audinių nudegimus. Todėl visada labai atidžiai perskaitykite, kaip tokias chemijos priemones saugiai naudoti“, – įspėja prof. A. Žilinskas.

Neperpilkite švaros priemonių į kitas pakuotes 

Kartais, baigiantis skalbikliui ar valikliui, vyresni žmonės jo likučius supila į naują talpą su panašia priemone. Prof. A. Žilinskas to daryti kategoriškai nerekomenduoja: „Negalime nuspėti, kokios cheminės reakcijos įvyks bei kokios dujos gali susidaryti, kurių įkvėpti tikrai nebūtų sveika. Siūlyčiau atkreipti dėmesį net į tokias, kažkam gal atrodančias smulkmenas, kaip didesnės talpos produkto išpilstymas į mažesnes talpas, kurias esą patogiau naudoti. Jei tai buteliukas, pavyzdžiui, nuo mineralinio vandens ar vaisvandenių, yra grėsmė, kad po kurio laiko pamiršite, jog ten ne tas skystis, kuris turėtų būti, arba jo netyčia paragaus smalsus vaikas. Kartais viena smulkmena ir neatidumas gali sukelti rimtas pasekmes, todėl būkite dvigubai atsargesni, jei šeimoje yra mažų vaikų.“

Nenaudokite priemonių daugiau nei leistina

Profesorius pastebi, kad kartais senjorai linkę pilti daugiau skalbiklio ar valiklio nei rekomenduoja gamintojas. „Jei drabužiai ne itin gerai išsiskalbė, nereikėtų kitą kartą pilti dvigubai daugiau skalbiklio – geriau išskalbti dar kartą. Mat didelis cheminės medžiagos kiekis gali iš puresnių audinių blogiau išsiskalauti ir vėliau sukelti alergines reakcijas. Kalbant apie skalbiklius, yra įvairių jų formų – milteliai, skysčiai, kapsulės. Pastarąsias naudoti saugiausia, nes cheminė medžiaga slypi ištirpstančiame apvalkale. Tirpalas taip pat neblogai, bet pasisaugokite, kad jo nepakliūtų ant odos ir nepakliūtų į akis. Jei taip atsitiko, pirmoji savipagalbos priemonė – vanduo: reikėtų gausiai juo nuplauti tą vietą, o paskui, jei būtina, kreiptis į gydytojus“, – apie saugų švaros priemonių vartojimą pasakoja chemikas dr. A. Žilinskas.

Prisiminkite mokyklinės chemijos ABC 

Buitinės chemijos prekių pasiūla tikrai didelė, tad senjorai gali rinktis ir draugiškesnes gamtai, taip pat naudoti natūralias priemones, kad ir dėmėms išimti. „Vertėtų prisiminti, kad šarmą neutralizuojame su rūgštimi ir atvirkščiai. Nes jei bandysite išimti uogų dėmę su buitine acto rūštimi, tikėtina, kad ji dar labiau įsigers. Čia padėtų vandenilio peroksido tirpalas“, – sako prof. A. Žilinskas.