„Skaudu ir liūdna pasakoti apie savo senjorą auklėtoją“, – sako Ligita.

Jau 10 metų, kai baigiau vidurinę mokyklą. Beveik kiekvienais metais susitinkame su kai kuriais mokytojais ir klasės draugais. Praėjusią žiemą jau garbaus amžiaus mūsų klasės auklėtoja (lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja)  į susitikimą neatvyko. Pradėjome aiškintis, kodėl, nes visada mes ją kviesdavome ir auklėtoja dalyvaudavo. Mums pasakė, kad mokytoja yra globos namuose.

Kitą dieną po susitikimo su klasės draugais nutarėme ją surasti. Sužinojome, kuriuose globos namuose mokytoja būna, ir ten nuvykome.

Šių namų darbuotoja mums pasakė, kad moters niekas nelanko.

Nupirkę nuvežėme vaisių, saldumynų, sulčių. Tai, ką pamatėme, mus pritrenkė: mūsų mokytoja per vienus metus visiškai pasikeitė. Atrodė, kad nuo paskutinio mūsų susitikimo ji paseno 10 metų.

Pamačiusi mus, auklėtoja apsipylė ašaromis, visus apkabino. Išėjome į kiemą, atsisėdome ant suoliuko ir kelias minutes tiesiog tylėjome. Ir tada mokytoja vėl pradėjo verkti ir ėmė pasakoti, kaip ji čia atsidūrė, kaip jos pačios dukra ją apgyvendino globos namuose. Pasirodo, ji dukrai padovanojo savo butą, o tada pasirodė jai nereikalinga. Atseit jai ir vaikams per mažai vietos…

Niekaip negaliu suvokti, kaip galima atiduoti savo motiną į globos namus ir ją pamiršti? O juk mokytoja  tikrai protinga, turi puikią atmintį. Jai nereikia ypatingos priežiūros – pati apsitarnauja. Ir taip pasielgti dėl 65 kvadratinių metrų buto?

Mokytoja prašė, kad niekam nepasakotume, kaip su ja pasielgė dukra, nes jai gėda. Bet juk gėda turėtų būti jos dukrai. Negaliu sakyti, kad globos namai apleisti. Viskas švaru, tvarkinga, malonios darbuotojos, bet tai vis tiek yra globos namai!

Mūsų auklėtoja dalijasi kambariu su moterimi, kurios veide jau matomi demencijos požymiai. Neįsivaizduoju, kaip tokioje kompanijoje gali jaustis išsilavinusi, protinga moteris.

Mes su bendraklasiais dažnai lankomės pas mokytoją. Atvežame jai maisto, knygų, nes ji mėgsta skaityti. Tiesą pasakius, mokytoja labiau džiaugiasi knygomis nei vaisiais ar saldumynais…

Ir kiekvieną kartą, grįždama į namus, galvoju: kokia beširdė turi būti jos dukra, kad taip pasielgtų su savo motina?

pexels.com nuotr.