Jau tapo įprasta, kad atsitikus bet kokia nelaimei, prireikus pagalbos reikia skambinti telefono numeriu 112. Tai bendras ryšio numeris, veikiantis visoje Europos Sąjungoje ir už jos ribų, kuris skirtas pranešti apie įvykusią nelaimę ar staiga kilusią grėsmę ir skubiosios pagalbos tarnyboms – policijai, priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms bei greitajai medicinos pagalbai – išsikviesti.

Kaip atsirado šis numeris

Apie būtinybę įvesti vienodą visoje Europoje skubios pagalbos telefono numerį pradėta kalbėti dar XX amžiaus 8-ajame dešimtmetyje. Tokio numerio poreikio atsiradimą lėmė nuolat ir sparčiai didėjantis keliaujančiųjų į kitas Europos valstybes skaičius, ir siekis užtikrinti keliaujančiųjų saugumą.

Tuomet kiekvienoje valstybėje veikė „savi“ atskirų pagalbos tarnybų pagalbos telefono numeriai, kuriuos keliautojams būdavo sunku įsiminti ar net sužinoti. Svečioje šalyje nelaimę patyrę ir streso apimti keliautojai, užuot nedelsdami paskambinę pagalbos tarnyboms, pirmiausia turėdavo prisiminti ar susižinoti, kokiu numeriu kurią tarnybą išsikviesti. Dėl tokio uždelsimo buvo gaištamas tokiose situacijoje itin brangus laikas, o tai keldavo grėsmę žmonių sveikatai ar net gyvybei.

Todėl dar 1976 metais pasigirdo siūlymų įvesti bendrąjį Europos skubaus iškvietimo telefono numerį 112.

Tačiau procesas užtruko. Tik 1991 metų liepos 29 dieną Europos Bendrijų Taryba priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo Europos Sąjungos valstybes nares ne vėliau nei iki 1996 metų gruodžio 31 dienos užtikrinti, kad jų ryšio tinkluose būtų įvestas bendrasis Europos skubaus iškvietimo telefono numeris 112, kuris galėtų būti įdiegtas greta visų kitų esamų nacionalinių pagalbos telefono numerių.

Veiklą reglamentuoja teisės aktai

Vėliau priimti Europos Parlamento ir Tarybos teisės aktai numatė, jog kiekviena valstybė narė privalo užtikrinti, kad:

• skambinimas skubios pagalbos tarnyboms numeriu 112 būtų nemokamas;
• skambučiai numeriu 112 būtų tvarkomi taip, kad geriausiai atitiktų skubios pagalbos tarnybų darbo organizavimo tvarką;
• būtų užtikrintos lygiavertės neįgaliųjų galimybės naudotis skubios pagalbos iškvietimo paslaugomis;
• skubios pagalbos skambučius numeriu 112 gaunanti institucija galėtų nemokamai naudotis skambinančiojo vietos nustatymo duomenimis;
• piliečiai būtų informuojami apie numerį 112 ir jo naudojimą, visų pirma priemonėmis, skirtomis asmenims, keliaujantiems iš vienos valstybės narės į kitą.

Įstojus į Europos Sąjungą, šias nuostatas turėjo įgyvendinti ir Lietuva.

Nuo 2004 m. į pagalbos skambučius telefono numeriu 112 atsako ir į pagalbos prašymus reaguoja kitų užsienio šalių pavyzdžiu įkurtas Bendrasis pagalbos centras (BPC).

Reaguoja keturios skubiosios pagalbos tarnybos

 Skubios pagalbos tarnyboms numeris yra nemokamas ir veikia nenutrūkstamai 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę.

Lietuvoje į pagalbos skambučius telefono numeriu 112 atsako ir apie pagalbos poreikį atitinkamas skubiosios pagalbos tarnybas informuoja Bendrasis pagalbos centras.

Skirtingai nei daugelyje Europos šalių, Lietuvoje prie skubiosios pagalbos tarnybų yra priskiriami ir aplinkosaugininkai, kurių kompetencijai priklauso įvykiai su laukiniais gyvūnais, pranešimai apie pažeidimus aplinkosaugos srityje, taip pat incidentai su gyventojams ar aplinkai pavojingomis cheminėmis medžiagomis. Taigi, Lietuvoje į pagalbos prašymus numeriu 112 reaguoja keturios skubiosios pagalbos tarnybos: policija, priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, greitoji medicinos pagalba ir aplinkosauga.

Iš kur galima skambinti

Skambinti numeriu 112 galima iš bet kokio telefono aparato (taksofono, fiksuoto ryšio, mobiliojo, išmanaus) surenkant tik tris skaitmenis: 1, 1 ir 2. Skambutis yra nemokamas, todėl juo galima skambinti ir neturint SIM kortelės. Labai svarbu, kad skambutis telefono numeriu 112 visuose ryšio tinkluose turi prioritetą, t. y. tais atvejais, kai yra dideli skambučių srautai, skambučiui numeriu 112 yra suteikiama pirmenybė.

Galima ne tik skambinti

Tačiau numeriu 112 galima ne tik skambinti. Skubiąją pagalbą galima išsikviest ir SMS žinutėmis, naudojantis mobiliąja aplikacija ar išsiunčiant „eCall“ signalą.

SMS žinutė

Asmenys, dėl kažkokių aplinkybių (pvz., dėl klausos ar kalbos negalios, šalia esančio užpuoliko ir pan.) negalintys kalbėti ir išsikviesti skubiosios pagalbos tarnybų skambindami telefono numeriu 112, gali rašyti ir siųsti SMS žinutę.

Žinutė turėtų būti rašoma lietuvių kalba, bet be diakritinių ženklų (t. y. be raidžių su nosinėmis, varnelėmis ar brūkšneliais). Joje reikia pateikti išsamią informaciją: nurodyti savo vardą ir pavardę, tikslų vietos adresą (savivaldybė, seniūnija, miestas ar kaimas, gatvės pavadinimas, namo ir buto numeris) ir kas atsitiko.

Jei informacija bus neišsami, Bendrojo pagalbos centro pareigūnai turės ją tikslinti, tęsti susirašinėjimą ir reagavimas į pagalbos prašymą gali užtrukti. Todėl asmenims, kurie turi negalią, pagyvenusiems žmonėms ir kitiems, kurie dažnai susiduria su smurtu ar atsiduria kitose situacijose, kai negali kviesti pagalbos telefonu, rekomenduojama iš anksto susikurti SMS pranešimo šabloną su galimu pagalbos prašymo turiniu. Tuo iš anksto galėtų pasirūpinti ir senjorai.

Vis dėlto, jei tik yra galimybė, reikėtų ne rašyti, o skambinti numeriu 112: skambutis padės sulaukti pagalbos greičiau, nes yra daug greitesnis komunikacijos būdas nei rašymas.

Mobilioji programėlė turintiems klausos negalią

 Specialiai klausos negalią turintiems asmenims yra sukurta Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numerio 112 mobilioji programėlė. Norint ja naudotis, būtinas Lietuvos kurčiųjų draugijos suteiktas autorizacijos kodas ir išankstinė registracija.

Registruotiems vartotojams programėlė leidžia susisiekti su Bendruoju pagalbos centru ir išsikviesti skubią pagalbą:

• vaizdo skambučiu;
• tekstiniu pokalbiu (susirašinėjimu);
• įprastu balso skambučiu.

Vaizdo skambutis sudaro galimybę klausos negalią turintiems asmenims išsikviesti skubią pagalbą lietuvių gestų kalba, o paveikslėliais iliustruotas pagalbos išsikvietimo vedlys palengvina bendravimą tekstiniu pokalbiu.

Pagalbos iškvietos sistema „eCall“

„eCall“ – tai pagalbos iškvieta numeriu 112, kai automatiškai arba rankiniu būdu suaktyvinama transporto priemonėje įrengta sistema ir užmezgamas ryšys tarp transporto priemonės ir Bendrojo pagalbos centro. Ji privaloma visuose nuo 2018 metų kovo 31 dienos Europos Sąjungoje parduodamuose naujų tipų lengvuosiuose automobiliuose, bet gali veikti ir senesniuose, jei juose yra sumontuota reikiama įranga.

Įvykus eismo įvykiui, automobilyje įrengti jutikliai sureaguoja į smūgį ir suaktyvina automatinę sistemą. Ji gali būti aktyvuota ir rankiniu būdu, paspaudžiant „eCall“ mygtuką automobilio salone. Suaktyvinta sistema nusistato tikslią automobilio buvimo vietą, judėjimo kryptį, automobilio modelį, degalų rūšį, keleivių skaičių ir visą šį duomenų rinkinį mobiliojo ryšio tinklais perduoda į Bendrąjį pagalbos centrą.

Bendrojo pagalbos centro informacinė sistema savo ruožtu išsiunčia automatines užklausas į VĮ „Regitra“ ir „EUCARIS“ automobilių duomenų bazes ir iš jų gali priimti papildomą informaciją apie automobilį (pvz., valstybinis numeris, spalva ir pan.).

Gavus informaciją apie avariją patyrusią transporto priemonę, į nelaimės vietą išsiunčiamos reikiamos pagalbos tarnybos.

Automatinė pagalbos iškvieta yra ypač naudinga tais atvejais, kai įvykus eismo įvykiui vairuotojas ir galbūt kartu su juo esantys keleiviai yra netekę sąmonės arba yra sužeisti ir negali patys paskambinti numeriu 112. Greitesnis pagalbos tarnybų atvykimas gali padėti išsaugoti jų gyvybes.

BPC nuotr.