Respublikinės Panevėžio ligoninės bendruomenė pažymėjo ypatingą jubiliejų – 100-ąsias įkūrimo metines. Dėkodama už šimtametę bendrystę ligoninė dovanojo miestiečiams išvažiuojamąjį Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro spektaklį – G. B. Pergolesi operą „Tarnaitė ponia“. Susirinkusiems „Kalnapilio“ arenoje dainavo Kastytis Kerbedis.

Apdovanojo per pusšimtį dabuotojų

Jubiliejaus šventė prasidėjo renginiais ligoninėje – vyko administracijos susitikimai su klinikų, skyrių ir padalinių darbuotojais. Už atsakingą, profesionalų darbą ir nepriekaištingai atliekamas pareigas direktoriaus Arvydo Skorupsko padėkomis,  proginiais medaliais bei atminimo dovanėlėmis buvo apdovanoti 158 darbuotojai.

Sveikino daug garbingų svečių

Pagrindinis jubiliejaus minėjimas vyko „Kalnapilio“ arenoje. Dalyvavo ne tik daugiau kaip tūkstantis ligoninės darbuotojų, bet ir būrys garbingų svečių –  Europos Parlamento nariai Liudas Mažylis, kurio senelis Pranas Mažylis buvo pirmasis po Nepriklausomybės atkūrimo įsteigtos ligoninės direktorius,  Juozas Olekas, Seimo pirmininkės pavaduotojas Paulius Saudargas, Seimo narys, buvęs ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, Lietuvos gydytojų sąjungos  vadovas prof. Liutauras Labanauskas, kiti.

Garsėja inovatyvumu ir profesionalumu

Renginio metu svečiai išsakė daug gerų žodžių apie šios ligoninės puikų darbą, novatoriškumą, profesionalumą.

Respublikinė Panevėžio ligoninė gerai žinoma Lietuvoje ir užsienyje kaip inovatyvius diagnostikos ir gydymo metodus intervencinės radiologijos srityje naudojanti įstaiga. Šioje srityje ligoninė pripažinta ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.

Ligoninės pastatų renovacija ir pritaikymas šių dienų reikalavimams, medicinos įrangos, leidžiančios pažangiausių technologijų pagalba teikti saugią, kokybišką, paciento sveikatą tausojančią asmens sveikatos priežiūros paslaugą atnaujinimas, nuolatinis personalo kvalifikacijos tobulinimas, dalyvavimas projektinėje veikloje šalyje bei užsienyje ir bendradarbiavimo su pažangiausiomis klinikomis bei moksliniais centrais vystymas – tai procesai, kurie vyksta Respublikinėje Panevėžio ligoninėje.

Per metus Panevėžio ligoninėje atliekama virš 20 000 chirurginių operacijų.

Šimtametė istorija

1918 metais Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, tarp kitų skubių valstybės kūrimo darbų buvo pasirūpinta ir žmonių sveikatos apsauga. Panevėžyje kūrėsi medicinos įstaigos, draugijos, kurios rūpinosi šiais reikalais. Kadangi medicinos pagalba Panevėžio mieste buvo išblaškyta ir nepatogi, o pastatai stovėjo skirtingose vietose ir toli vienas nuo kito, tai apskrities savivaldybė 1921 metais nutarė įkurti ligoninę vienoje vietoje. Iš Žemės reformos valdybos buvo gautas 5,3 ha žemės plotas dešiniajame Nevėžio krante, Smėlynės gatvėje. Šioje teritorijoje stovėjo Panevėžio Senamiesčio dvaras, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais priklausęs Senamiesčio bažnyčiai. Valdant carui, 1841 m. šios žemės buvo suvalstybintos ir paskirtos kolegijos patarėjui, generolui, inžinieriui Zacharijui Liackiui. Jis prižiūrėjo kitoje upės pusėje vykdomą realinės mokyklos (vėliau vadintos vyrų gimnazija) statybą ir, kad patogiau būtų persikelti per Nevėžio upę, pastatė medinį pėsčiųjų tiltą, dėkingų panevėžiečių dar ilgai vadintą Liackio tiltu. XIX a. pabaigoje Z. Liackio dvarą valdė generolas Nikolajus Čaikovskis. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, šios žemės savininkai neatsišaukė ir dvaro teritorija su joje buvusiais pastatais buvo paskirta apskrities ligoninei. 1923 m. gruodžio 16 d. įvyko ligoninės atidarymo iškilmės. Tų pačių metų pabaigoje Panevėžio apskrities taryba ligoninei išplėsti paskyrė papildomų lėšų. Tad prie naujai pastatytos dviejų aukštų medinės ligoninės 1924 m. išaugo mūrinis pastatas. Tuo metu ligoninėje buvo 80 lovų. 1924 m. kovo mėn. 27 d. apskrities taryba patvirtino Panevėžio ligoninės statutą, kuris įpareigojo miesto savivaldybę išlaikyti šią gydymo įstaigą.

„Senjorų svetainės“ informacija

Panevėžio ligoninės nuotraukos