Gegužės 8 dieną Seime įvyko Nacionalinės bočių bendrijų asociacijos (NBBA) organizuota vyresnio amžiaus žmonių konferencija „Nacionalinė senėjimo pasekmių įveikimo strategija“. Į renginį susirinko 220 dalyvių. Tai Vilniaus bočių bendrijos, Alytaus miesto pensininkų bendrijos „Bočiai“, Raseinių bočių bendrijos,  Kauno bočių bendrijos „Vytis“,  Kauno senjorų klubo, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos, Medardo Čoboto Trečiojo amžiaus universiteto, Lietuvos veikliosios ilgaamžystės akademijos, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Lietuvos EURAG,  Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos, Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ regioninių bendrijų – Ukmergės, Druskininkų, Jonavos, Kėdainių – atstovai.

Beveik 200 tūkstančių – varguoliai

Renginio pradžioje Nacionalinės bočių bendrijų asociacijos ir Vilniaus bočių bendrijos pirmininkė Vilija Tūrienė sakė, kad šios konferencijos tikslas – aptarti dabartinę pensininkų padėtį ir nuspręsti, ką daryti, kad ji pagerėtų. Pirmininkė pažymėjo, jog Lietuvoje 180 tūkstančių 65-erių ir vyresnių senjorų gauna skurdo ribos dydžio pensiją – 345 eurus. Tad šiuos žmones galima pavadinti varguoliais.

Tikino, kad pensijos didinamos pagal galimybes

Ar keisis situacija, kaip bus gerinamas senjorų gyvenimas, klausta į renginį pakviestų Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos ministerijų, Seimo atstovų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras Martynas Šiurkus, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė kalbėjo apie tai, kad valdančioji dauguma dėjo pastangas, jog pensijos didėtų. M. Lingė priminė, jog prieš 20 metų, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, vidutinė senatvės pensija buvo 106 eurai. Dabar turinčio būtinąjį stažą vidutinė pensija jau siekia 644 eurus.

Valdžios atstovai tikino, kad gerėjant šalies ekonominei padėčiai, indeksuojamos ir pensijos. „2022 m. pensijos Lietuvoje vietoje 8,47 proc. didėjo vidutiniškai 11 proc., 2023 m. – apie 14 proc., šiemet didės apie 10,8 proc.“, – teigė M. Šiurkus.

Jis aiškino, kad pensijos didėja daugiau negu vidutinis darbo užmokestis (VDU) ir dabar su būtinuoju darbo stažu siekia apie 46 proc. vidutinio darbo užmokesčio, o 2030-aisiais bus 50 proc. VDU.
Anot viceministro, kalbant apie didesnes pensijas, reikia kalbėti ir apie didesnius mokesčius.

Pasak M. Lingės, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad ilgėjant gyvenimo trukmei, daugėjant vyresnio amžiaus gyventojų skaičiui, dirbančių ir mokančių socialinio draudimo įmokas, kuriomis finansuojamos pensijos, nedaugėja. Tad tai taip pat turi reikšmės pensijų augimui.

Valdžia nenori rūpintis vyresniais gyventojais

Vis dėlto profesorius Romas Lazutka savo pranešime  „Lietuvos pensijų sistemos dinamika ES pensijų kontekste – tolstam ar artėjam?“ pastebėjo, kad tarp visuomenės senėjimo ir skurdo lygio nėra jokio ryšio. Jis pateikė skaičius, kad tokiose šalyse kaip Italija, Portugalija, Čekija, kitose, taip pat labai daug senų žmonių, tačiau jose vyresnių gyventojų skurdo lygis žymiai mažesnis negu Lietuvoje – pavyzdžiui, Čekijoje – beveik tris kartus.

R. Lazutkos nuomone, galima būtų kelti pensijas nedidinant mokesčių, nesiskolinant, tiesiog lėšas reikia nukreipti ne jaunesnei, o senesnei kartai, kuri sukūrė tai, ką dabar turime.

Palietė įvairias temas

Konferencijos metu sveikatos apsaugos ministro patarėjas psichikos ir  visuomenės sveikatos klausimais Edgaras Diržius padarė pranešimą „Naujų sveikos gyvensenos ir prevencijos paskatų sukūrimas“.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Horizontalios politikos ir projektų valdymo grupės vyriausiasis patarėjas Steponas Kulbauskas kalbėjo apie vyresnio amžiaus žmonių socialinės įtraukties ir aktyvumo didinimą.

Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė svarstė, ar valdžia Lietuvos senjorus laiko lygiaverčiais piliečiais, parlamentarė dr. Silva Lengvinienė pristatė rengiamo „Vyresnio amžiaus žmonių politikos įstatymo“ metmenis.

Lietuvos veikliosios ilgaamžystės akademijos prezidentas Algimantas Kirkutis pažymėjo tai, jog turi būti dedamos pastangos, kad visuomenės narys kuo ilgiau išliktų darbingas, nes tai naudinga ir valstybei, ir pačiam senjorui.

Medardo Čoboto Trečiojo amžiaus universiteto rektorė Zita Žebrauskienė pabrėžė, jog labai svarbu „nugalėti senatvę, tai yra kuo aktyviau sveikai senti“. Tai galima daryti didinant senjorų užimtumą.

Advokatas Jonas Ivoška, išleidęs knygą „Pilietinės visuomenės teisiniai valstybingumo pagrindai“, ją pristatydamas kalbėjo apie senjorų pilietiškumo skatinimą.

Priėmė rezoliuciją

Po diskusijų konferencijos dalyviai priėmė rezoliuciją, skirtą prezidentui Gitanui Nausėdai, Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen, ministrei pirmininkei Ingridai Šimonytei. Dokumente, be kita ko, pažymima, kad pensijos yra vienas šalies ekonominės ir psichologinės gerovės rodiklių. Tačiau kai Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP), kuris rodo šalies ekonominį išsivystymą, yra 90 proc. ES vidurkio, pensijoms skiriama tik 6–7 proc. BVP, tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis – 11–12 proc., t. y. Lietuvoje lėšų skiriama beveik 2 kartus mažiau negu ES vidurkis.

Kasmet surenkamas perteklinis „Sodros“ pensijų fondo biudžetas, dabar pensijų fonde yra 3 milijardai eurų. Todėl bent dalis jo turi būti panaudota pagal tiesioginę paskirtį, derinant su spartesniu pensijų didinimu. Valstybė iš visų gyventojų sumokėtų mokesčių 1,5 proc., t. y. 275 milijonus eurų, kasmet neteisėtai remia antros pakopos pensijų fondą. Neskaidriai, be finansinės kontrolės veikiantys antros pakopos privatūs pensijų fondai įtraukia 1,4 milijono dirbančiųjų, daugumą jų – priverstinai, be galimybės išeiti, be garantijos dėl išmokėtų sumų dabar ir ateityje, turi būti reformuoti iš pagrindų ir iš pelningo verslo turi tapti valstybės valdoma struktūra.

Rezoliucijoje pažymima, kad žiniasklaidos duomenimis, šiuo metu vidutinė pensija Lietuvoje siekia 595 Eur, vietoje Vyriausybės žadėtos  indeksuoti 605 Eur. Ši sutaupyta 74,4 mln. eurų suma turi būti grąžinta vyresnio amžiaus žmonėms pensijų  didinimui ar panaudota jų sveikatinimo reikmėms, steigiant tam specialų vyresnio amžiaus žmonių fondą.

Rengs mitingą

Renginio metu nutarta gegužės 22 dieną Vilniuje surengti visuotinį mitingą ir į atvirą dialogą pakviesti valdžios ir Vyriausybės vadovus.

Genovaitė Kazielienė

Autorės nuotraukos