Lietuvos senjorai nesijaučia laimingi

Lietuva užėmė pirmąją vietą kaip laimingiausia šalis pasaulyje mažiems vaikams ir žmonėms iki 30 metų, tačiau pagal visus rodiklius mūsų šalis yra 19-oje vietoje tarp 143 šalių. Laimingųjų sąraše mus „nusmukdė“ vyresnių kaip 60 metų žmonių laimės indeksas, pagal kurį lietuviai senjorai yra 44-ti. Pirmas tris vietas atitinkamai užima Danijos, Suomijos ir Norvegijos pensininkai.

Kasmetinė Pasaulio laimės ataskaita rodo, kad lietuviai senjorai nesijaučia  laimingi

Tai rodo kasmetinė Pasaulio laimės ataskaita, daugiausia grindžiama subjektyviais gyvenimo vertinimais, kuriuos per pastaruosius trejus metus surinko „Gallup World Poll“, bendradarbiaujant su Oksfordo universiteto gerovės tyrimų centru ir Jungtinių Tautų tvaraus vystymosi sprendimų tinklu.

Nors patys reitingai yra pagrįsti tik žmonių, kurių prašoma įvertinti savo gyvenimą, atsakymais, taip pat atsižvelgiama į bendrąjį vidaus produktą, tenkantį vienam gyventojui, socialinę paramą, sveiko gyvenimo trukmę, korupcijos nebuvimą ir galimybę laisvai priimti sprendimus.

Kodėl jaučiasi nelaimingi?

Pasak ekspertų, viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl lietuviai senjorai yra nepatenkinti savo gyvenimo gerove, yra finansai. Didžioji dauguma pensinio amžiaus žmonių gyvena arti skurdo ribos arba skurde, kadangi pensijos Lietuvoje yra vienos mažiausių ES, o kainos šalyje – didžiulės.

Dar vienas veiksnys, susijęs su gerove – sveikata. Senatvėje padaugėjus lėtinių ligų, labai aktualu, kad Lietuvoje būtų teikiama pakankamai sveikatos priežiūros paslaugų. Deja, kol kas taip nėra.

Pernai vykdytas tyrimas parodė, kad daug 65-erių ir vyresnių žmonių jaučiasi vieniši, keturi iš penkių senjorų neturi nė vieno sau svarbaus asmens, su kuriuo nebūtų susiję giminystės ryšiais. Mažiau nei 5 proc. visai neturi sau reikšmingų asmenų.

Mūsų šalyje pakankamai ryški ir diskriminacija dėl amžiaus. Dažnai nuvertinami vyresnio amžiaus žmonių gebėjimai, pajėgumai, kūrybiškumas.

4 iš 10 nusižudžiusių žmonių Lietuvoje yra 60 metų ir vyresnio amžiaus

Vyresnioji karta nelinkusi pasakotis apie savo jausmus, labai dažnai visas besikaupiančias emocijas užgniaužia savyje ir nuolat su jomis gyvena. Susiaurėjęs artimų žmonių ratas, vienišumo jausmas gali sukelti ir savižudiškų minčių. Higienos instituto paskelbtais 2022 m. tyrimų duomenimis, net 4 iš 10 nusižudžiusių žmonių Lietuvoje yra 60 metų ir vyresnio amžiaus. Tai sudaro 43,8 proc. visų nusižudžiusiųjų. 2021 m. ir 2022 m. statistikos palyginimas rodo, kad 70–74 metų ir 85+ amžiaus grupėse savižudybių skaičius net ir išaugo, atitinkamai, 11 proc. ir 25 proc.

Kaip pakeisti situaciją

Jei to paklaustų senjorų, tikriausiai, atsakymai būtų paprasti: didinti pensijas, kad vyresnio amžiaus žmonės jaustųsi pilnaverčiais visuomenės nariais, suteikti daugiau galimybių mėgstamoms veikloms, bendravimui su bendraamžiais, gauti visapusiškas sveikatos priežiūros paslaugas…

Parengė Senjorų svetainė