Piliečių dialogas: koks turi būti mūsų pilietinis pasirengimas?
Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejuje, vyko renginys „Piliečių dialogas: koks turi būti mūsų pilietinis pasirengimas?“, kurį organizavo Vyriausybės kanceliarija ir Krašto apsaugos ministerija. Jo metu kalbėta apie kiekvieno piliečio indėlį didinant Lietuvos saugumą, kaip kartu kurti stipresnę, atsparesnę visuomenę.
Atstovavo įvairiems visuomenės sluoksniams
Kvietimas į šį renginį buvo paskelbtas viešai, tad užsiregistruoti į jį galėjo visi norintys. Organizatoriai, siekdami, kad būtų atstovaujama įvairiems šalies regionams, amžiaus grupėms, visuomenės sluoksniams, iš 200 užsiregistravusiųjų pakvietė 40. Tad dirbtuvėse, kurių tikslas – aptarti pilietinį pasirengimą, buvo galima pamatyti ir 18 metų jaunuolį, ir 77-erių senjorą. Tarp dalyvių buvo didmiesčių, kaimiškų vietovių gyventojai, vadovai, verslininkai, mokytojai, psichologai, statybininkai, medikai…
Toks pokalbis inicijuotas pirmą kartą, kaip teigė organizatoriai, tai yra pilotinis projektas.
Rūpi Lietuvos saugumas
Susirinkusieji pasakojo, kodėl jie čia atvyko. Vienus paskatino patriotiškos šeimos tradicijos, kiti yra apskritai visuomeniškai aktyvūs, tad jiems svarbu, kaip bendromis pastangomis užtikrinti Lietuvos saugumą, noras įsigilinti, kaip elgtis karo ar krizių metu. Kai kurių darbas yra susijęs su šalies saugumo užtikrinimu.
Kas yra pilietinis pasirengimas, kodėl jis svarbus?
Pilietinis pasirengimas – tai kiekvieno Lietuvos piliečio žinios, įgūdžiai ir veiksmai, suteikiantys galimybę stiprinti šalies saugumą, atsparumą grėsmėms ir gebėjimą prisidėti prie valstybės gynybos.
Jis padeda visuomenei būti pasiruošusiai krizėms, sumažina paniką ir leidžia kiekvienam dalyvauti kuriant bendrą saugumą, net jei žmogus nėra kariuomenės narys.
Kaip kiekvienas prisidėtų prie krašto apsaugos
Organizatoriai susirinkusiems pateikė įvairių klausimų, susijusių su jų asmeniniu požiūriu į pilietinį pasirengimą, pasipriešinimą, kaip jie elgtųsi esant karo, okupacijos situacijai. Kokį vaidmenį atliktų – neutralaus stebėtojo, savanorio, bendruomenės telkėjo, informatoriaus, mediko, logistikos inžinieriaus. Į šiuos klausimus dirbtuvių dalyviai turėjo atsakyti pasiskirstę grupelėmis. Tai padėjo pažinti vieni kitus, padiskutuoti, kaip didinti Lietuvos saugumą, telktis pilietiniam pasipriešinimui.
Pilietinio pasirengimo ir įsitraukimo idėjos, pasiūlytos Kauno piliečių dialoge
Renginio metu išsakyta minčių, kad visuomenėje juntamas susipriešinimas, negebėjimas atskirti melagienų nuo tikros informacijos, jaunimo pasyvumas, nenorėjimas prisiimti atsakomybę. Kad būtų sprendžiamos šios ir kitos problemos, buvo pasiūlyta įvairių idėjų. Pavyzdžiui, mokyklose skatinti įvairias patriotines veiklas, esant pilietinio pasipriešinimo poreikiui, panaudoti profesinius įgūdžius medicinos, kibernetinio saugumo, sveikatos, logistikos srityse.
Ar gali senjorai prisidėti prie pilietinio pasirengimo?
Nors, kalbant apie pilietinį pasirengimą, dažnai mintyse turime jaunuolius ar vidutinio amžiaus žmones, šiame procese gali dalyvauti ir senjorai. Juk jie – patirties ir išminties lobynas. Vyresnio amžiaus žmonės yra matę ir išgyvenę daugiau krizių, nei bet kuri kita karta.
Senjorai gali atlikti labai svarbų vaidmenį – būti informacijos perdavėjais savo šeimoms, padrąsinti, nuraminti ir priminti, ką reikia daryti. Jei mama ir tėtis turi atlikti valstybės gynimo pareigą, seneliai gali prisiimti globoti anūkus.
Renginio metu konstatuota, kad nepaisant amžiaus, visuomeninės padėties, kiekvienas žmogus gali stiprinti Lietuvos saugumą dalyvaudamas pilietiniame pasipriešinime.
Piliečių dialogo dalyvių įžvalgos prisidės prie nacionalinių strategijų kūrimo
Renginio organizatoriai sakė, kad diskusijų dalyvių įžvalgos prisidės rengiant Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją“, šiuo metu rengiamą nacionalinės darbotvarkės 2026–2030 metų planą ir įgyvendinant Valstybės ateities viziją „Lietuva 2050“.
Genovaitė Kazielienė
Autorės nuotr.