Dėmesio, senjorai: sukčiai taikosi į jus

Policija įspėja: Lietuvoje sparčiai daugėja atvejų, kai žmonės, ypač vyresnio amžiaus, nukenčia nuo apgavikų, kurie žada „greitą pelną“. Sukčiai kviečia investuoti į neva saugias sistemas ar kriptovaliutas, tačiau iš tiesų tai – apgaulė, vadinama „Ponzi“ schema.

Kas yra „Ponzi“ schema?

„Ponzi“ schemos veikia taip: pirmieji prisijungę žmonės gauna pinigus iš vėliau prisijungusių asmenų. Jokių tikrų investicijų nėra. Tai lyg pinigų piramidė – kol į ją įstoja nauji žmonės, viskas atrodo gražiai. Bet kai naujų „investuotojų“ nebėra, viskas subyra, o paskutiniai lieka be pinigų.

Kaip atpažinti sukčių?

Štai keli pavojaus ženklai, kuriuos būtina žinoti. Tai žadama labai didelė grąža per trumpą laiką. Taip pat apgavikai įtikinėja, kad nereikės nieko daryti – „pinigai dirbs patys“. Socialiniuose tinkluose platinami vaizdo įrašai, kuriuose, pasitelkus dirbtinį intelektą, imituojami žinomi Lietuvos žmonės – verslininkai, politikai, žurnalistai ar kitos viešos asmenybės. Šiuose įrašuose tarsi „tikri“ žmonės ragina investuoti, kuo greičiau paspausti nuorodą, nes „pasiūlymas galioja tik šiandien“.

Kaip senjorams apsisaugoti?

1. Niekuomet neskubėkite. Jei kas nors spaudžia investuoti greitai – sustokite ir pagalvokite.
2. Pasitarkite su artimaisiais. Vaikai ar anūkai gali padėti įvertinti situaciją.
3. Niekada neduokite savo banko prisijungimų. Nei bankai, nei policija tokių duomenų telefonu niekada neprašo.
4. Tikrinkite informaciją. Galima paskambinti į Policiją arba Lietuvos banką ir paklausti, ar įmonė patikima.

Ką daryti, jei kilo įtarimų?

❗ Jei jums pasiūlė įtartiną investiciją, paskambino „iš banko“ ar paprašė pervesti pinigų – nedelskite:

• Skambinkite 112.
• Apsilankykite www.policija.lt – ten rasite daugiau informacijos.
• Norėdami pasitikrinti, ar investicija teisėta – žiūrėkite www.lb.lt (Lietuvos banko svetainė).

Kokie sukčiavimo būdai atsieina brangiausiai?

Pasak policijos pareigūnų, brangiausiai žmonėms kainuojantys sukčiavimo būdai – kuomet iš gyventojų išviliojamos itin didelės pinigų sumos – tai telefoninis sukčiavimas, kai apsimetama bankų ar kitų įstaigų, kompanijų atstovais, pareigūnais ar net artimaisiais. Taip pat dažnai pasitaikantis investicinis sukčiavimas, kuomet susigundoma greitu pelnu, pavyzdžiui, investuojant į kriptovaliutą. Nemažai pinigų atiduodama romantiniams sukčiams, kai apgavikai išvilioja pinigus dažnai apgaudinėdami vyresnio amžiaus moteris.

Masiškiausiais sukčiavimo būdais išlieka melagingos internetinės nuorodos, netikros banko svetainės ar el. parduotuvės bei avansiniai sukčiavimai, kai socialiniuose tinkluose įkeltuose skelbimuose siūlomos dažniausiai labai mažomis kainomis pasižyminčios prekės ar renginių bilietai, kurių pirkėjas negauna.

freepik.com nuotr.