Pokyčiai daugiabučiuose: kokių naujovių gali sulaukti gyventojai?
Daugiabučių gyventojų ir kitų nekilnojamojo turto savininkų laukia galimi pokyčiai, susiję su bendro turto priežiūra, sprendimų priėmimu ir pastatų renovacija. Planuojama išplėsti galimybes steigti bendrijas, dalyvauti susirinkimuose nuotoliniu būdu ir lanksčiau naudoti kaupiamąsias lėšas.
Šios naujovės būtų aktualios ne tik daugiabučių gyventojams, bet ir garažų, komercinių patalpų, individualių namų bei kitų nekilnojamojo turto objektų savininkams.
Bendrijas galėtų steigti daugiau savininkų
Bendrija leidžia savininkams kartu organizuoti pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, planuoti remonto darbus ir priimti bendrus sprendimus. Iki šiol ne visi nekilnojamojo turto savininkai turėjo galimybę steigti bendrijas. Atnaujinus teisinį reglamentavimą, tokia teisė galėtų atsirasti ir negyvenamųjų pastatų, pavyzdžiui, komercinių ar gamybinių patalpų, savininkams.
Didesnės galimybės būtų suteiktos ir bendrabučių, bendro gyvenimo pastatų, vienbučių bei dvibučių namų savininkams. Tam tikrais atvejais bendrijas galėtų steigti ir skirtingų nekilnojamojo turto objektų savininkai, pavyzdžiui, valdantys namus bei žemės sklypus, kuriuose pastatai dar nepastatyti. Tai leistų patiems savininkams organizuoti bendro turto priežiūrą, susitarti dėl reikalingų darbų ir aiškiau paskirstyti atsakomybę.
Susirinkimuose būtų galima dalyvauti nuotoliniu būdu
Viena gyventojams aktualiausių naujovių – galimybė butų ir kitų patalpų savininkams bendrijų susirinkimuose dalyvauti nuotoliniu būdu. Tai ypač praverstų vyresnio amžiaus žmonėms, sunkiau judantiems gyventojams ir tiems, kuriems dėl sveikatos ar kitų priežasčių sudėtinga atvykti į susirinkimo vietą.
Nuotolinis dalyvavimas suteiktų daugiau patogumo ir galimybių įsitraukti į namo reikalų sprendimą, išsakyti savo nuomonę bei dalyvauti svarstant remonto ar kitus bendrus klausimus.
Kaupiamąsias lėšas būtų galima naudoti renovacijai
Daugiabučių gyventojams svarbūs ir planuojami kaupiamųjų lėšų panaudojimo pakeitimai. Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu šias lėšas būtų galima skirti pastato renovacijos techniniam darbo projektui parengti arba pačiai renovacijai finansuoti. Tai padėtų geriau planuoti namo atnaujinimą ir pasiruošti reikalingiems darbams. Lėšų panaudojimas priklausytų nuo savininkų sprendimo ir galiojančių reikalavimų.
Laiku atliekama pastato priežiūra ir renovacija padeda išsaugoti nekilnojamojo turto vertę, pagerinti gyvenimo sąlygas ir užtikrinti ilgesnį pastato tarnavimo laiką.
Paprastesnis bendrijų valdymas
Pokyčiai apimtų ir kitas bendrijų veiklos sritis. Numatyta palengvinti atsiskyrimą nuo didelės bendrijos, patikslinti jos likvidavimo procedūras ir parengti pavyzdinius bendrijų įstatus. Taip pat būtų sudarytos teisinės prielaidos ateityje steigti bendrijas elektroniniu būdu, kai bus sukurtos tam reikalingos elektroninės paslaugos. Šios priemonės turėtų palengvinti bendrijų administravimą ir suteikti savininkams daugiau galimybių patogiai organizuoti bendro turto valdymą.
Galėtų būti įsteigta dar apie 1 tūkst. bendrijų
Lietuvoje veikia apie 6 tūkst. bendrijų, iš kurių maždaug 5 tūkst. yra daugiabučių pastatų bendrijos. Taip pat skaičiuojama apie 10 tūkst. negyvenamosios paskirties pastatų, kuriuose yra trys ar daugiau patalpų. Didelė dalis jų yra senesni nei dešimties metų, todėl tinkama priežiūra ir atnaujinimas išlieka svarbūs. Įgyvendinus numatytus pakeitimus, galėtų būti įsteigta dar apie 1 tūkst. bendrijų.
Numatyti pokyčiai įsigalios juos įtvirtinus teisės aktuose.
Senjorų svetainės informacija