11 kilometrų gylyje – žemiški garsai

Ar žinojote, kad jeigu virš giliausios pasaulyje vietos – Marianų lovyje esančios Čalendžerio gelmės, įmesite akmenį, jis dugną pasieks daugiau nei po valandos…

Pati giliausia vieta žemėje

Marianų lovys − povandeninė įduba Ramiajame vandenyne, Filipinų jūroje, besitęsianti išilgai Marianų salų rytinių krantų. Lovio ilgis yra apie 1 500 km, plotis – apie 70 km, vidutinis gylis – daugiau kaip 7 000 metrų. Pats didžiausias gylis (Čalendžerio gelmė) – 11 034 m  nustatytas pietvakarinėje Marianų lovio dalyje, yra pati giliausia žinoma vieta pasaulyje.

1951 m. giliausią vietą atrado britų žvalgybinis laivas „Challenger“. O jos tikslų gylį vėliau echolotu nustatė rusai.

Marianų lovio dugne vandens slėgis yra lygus 1 056 barams, tai yra 1 071 kartą didesnis nei jūros lygyje. Dugne vandens temperatūra siekia 1−4 laipsnius šilumos.

Į 10 915 m gylį panėrę pirmieji žmonės

Pirmasis žmogaus valdomas batiskafas Trieste 1960 metais nusileido į 10 915 m gylį, šveicarų inžinierius ir okeanografas, vandenynų inžinerijos pradininkas Žakas Pikaras ir Jungtinių Amerikos Valstijų karinio jūrų laivyno leitenantas Donas Valšas – buvo pirmieji į Marianų lovį nusileidę žmonės. Tačiau gelmių tyrinėtojai panėrę nieko nepamatė – jų povandeninis laivas pakėlė Marianų įdubos dugne esantį gruntą ir visiškai sudrumstė vandenį.

2009 m. giliavandenis automatinis povandeninis aparatas „Nereus“, sukurtas JAV „Woodse Hole“ okeanografijos institute, sėkmingai pasiekė Čalendžerio gelmę 10 902 m gylyje. Daugiau nei 4 metrų ilgio „Nereus“ į Marianų įdubą buvo pradėtas leisti gegužės 31 d. iš tyrimų laivo „Kilo Moana“. Giliavandenis aparatas buvo valdomas naudojant labai ploną ir tvirtą šviesolaidį. „Nereus“ kelionė į vandenyno dugną truko apie 10 valandų. Vandenyno dugną pasiekęs aparatas jį nufilmavo ir nufotografavo, paėmė vandens bei nuosėdų mėginius.

Trečiasis žmogus, 2012 metais panėręs į 10 898 metrų gylį, specialiai sukonstruotu vienviečiu povandeniniu laivu „Deepsea Challenger“, buvo „Titaniko“ režisierius Džeimsas Kameronas. Jis pirmasis pasaulyje tris valandas dairėsi po įdubos gelmes, jas filmavo ir rinko mėginius jūrų biologijos, mikrobiologijos, astrobiologijos, jūrų geologijos ir geofizikos tyrimams.

2020 birželio mėnesį į 10 928 m gylį nusileido pirmoji moteris, Jungtinių Amerikos Valstijų geologė ir astronautė Katryn Dvyer Sulivan.

Gyvena įvairūs mikroorganizmai

2015 m. liepą mokslininkai į lovį nuleido hidrofoną įvairių garsų įrašymui. Nors šis hidrofonas nebuvo ištrauktas iki pat lapkričio, duomenų įrašymas buvo pilnas per pirmas 23 dienas. Mokslininkai nustebo, išgirdę žemės drebėjimus, uraganus, banginius ar laivų skleidžiamus garsus.

JAV investuotojas, tyrinėtojas Viktoras Veskovo 2019 m. balandžio 28 d. su DSV Limiting Factor povandeniniu laivu pasiekė rekordinį 10 928 metrų gylį. Jis atliko keturis sėkmingus panėrimus ir tapo pirmuoju žmogumi, į Marianų lovį panirusiu daugiau nei kartą.

2020 m. gegužės 8 d. Rusijos mokslininkai kartu su laivų kūrėjais sukūrė autonominį povandeninį laivą Vityaz-D ir jį nuleido į 10 028 m gylį. Tai buvo pirmasis kartas, kai aparatas autonomiškai tyrinėjo Marianų lovį.

Tyrimai atskleidė, kad įdubos dugne gyvena įvairių mikroorganizmų.

„Youtube“ įrašo nuotr.