2024-ieji: klimato krizė įsibėgėja

Europos Sąjungos klimato tarnyba „Copernicus“ kartu su Pasaulio meteorologijos organizacija paskelbė 2024 metų Europos klimato būklės ataskaitą, kurioje teigiama – praėję metai buvo patys šilčiausi per visą temperatūrų stebėjimo istoriją. Šis klimato rekordas – nebe išimtis, o pavojinga tendencija, besitęsianti jau dešimtmetį.

Europa sparčiausiai pasaulyje šyla

Pasak ataskaitą rengusių beveik šimto mokslininkų, 2024-ieji buvo ne tik rekordiniai, bet ir įspėjantys: vidutinė temperatūra peržengė Paryžiaus klimato susitarime nustatytą 1,5 °C ribą, o tai ženklas, kad klimato pokyčiai gali sukelti negrįžtamus procesus. Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija perspėja – perkopus šią ribą, daugės klimato anomalijų, spartės ekosistemų žlugimas, ekstremalūs orai taps įprastais, o socialinės ir ekonominės pasekmės bus ilgalaikės ir skaudžios.

Klimato ataskaita rodo, kad tokie pokyčiai jau vyksta. Europa – sparčiausiai pasaulyje šylantis žemynas: nuo 1980 metų ji šilo dvigubai greičiau nei pasaulio vidurkis.

Klimato anomalijos apėmė visą žemyną

2024 m. beveik pusėje Europos fiksuotos rekordinės metinės temperatūros. Karščiausios zonos apėmė Vidurio, Rytų, Pietryčių Europą, Šiaurės Skandinaviją ir Pietryčių Ispaniją. Apie 85 proc. žemyno patyrė gerokai aukštesnes nei vidutines temperatūras.

Ypač išsiskyrė Rytų ir Pietryčių Europa, kur kai kuriose vietovėse temperatūra viršijo daugiametį vidurkį net 2–3 laipsniais. Vidutiniškai 45 proc. dienų pernai buvo gerokai šiltesnės nei įprasta, o 12 proc. dienų tapo šilčiausiomis per visą stebėjimų istoriją.

Taip pat fiksuota rekordinių karščio bangų: vien per vasarą – net šešios. Ilgiausia iš jų truko 13 dienų, o juntamoji temperatūra buvo net 9,2 laipsnio aukštesnė nei įprastai. Ši anomalija paveikė daugiau nei pusę žemyno teritorijos – tai antra stipriausia karščio banga nuo 2007 m.

Be to, Europoje daugėjo tropinių naktų (kai temperatūra nenukrenta žemiau 20 °C) ir dienų, kai juntamoji temperatūra viršijo 32 °C, sukeldama šilumos stresą gyventojams, ypač pažeidžiamoms grupėms – vaikams, senjorams, sergantiesiems lėtinėmis ligomis.

Lietuvoje taip pat šilumos rekordai

Lietuva taip pat rekordinio šilumos šuolio zonoje. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šių metų balandžio 18-oji tapo šilčiausia balandžio diena Lietuvos istorijoje. Kretingoje, Pagėgiuose, Šilutėje ir Tauragėje termometrai rodė net 29,1 laipsnio šilumos.  Ankstesnis šios dienos rekordas užfiksuotas lygiai prieš 66 metus (1959-04-18) Šiauliuose, tuomet temperatūra pakilo iki 23,1 °C (t. y. net 6 laipsniais mažiau).

Šiemet tai buvo jau 15-as aukščiausios oro temperatūros rekordas. 2024 metais iš viso tokių buvo 18, 2023 metais – 16, 2022 m. – 13, o 2021 m. – 6.

Klimato kaita Lietuvoje daro vis didesnį neigiamą poveikį – plinta invazinės rūšys, daugėja karščio sukeliamų sveikatos sutrikimų, kurie ypač pavojingi senjorams. Žemės ūkis vis dažniau susiduria su sausromis ir derliaus nuostoliais, o tai gali paveikti maisto kainas ir pasiūlą.