Iniciatyva dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais nesulaukė palaikymo

Praėjusių metų spalio 6 dieną Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) buvo įteiktas iniciatyvinės grupės kreipimasis dėl referendumo surengimo – iniciatoriai siūlė Konstitucijoje įtvirtinti ne tik nuosavybės teisių, bet ir teisės atsiskaityti grynaisiais pinigais apsaugą. Norint inicijuoti referendumą, buvo būtina surinkti 300 tūkstančių rinkimų teisę turinčių Lietuvos Respublikos piliečių parašų. VRK kreipimąsi oficialiai įregistravus, šių metų vasario 23 dieną prasidėjo parašų rinkimas, kuris pasibaigė rugpjūčio 11 dieną ir Vyriausiajai rinkimų komisijai turėjo būti pateikti parašų rinkimo lapai.

Teigė, kad grynųjų ribojimas gali turėti neigiamą poveikį vyresniems žmonėms

Referendume buvo siūloma klausti, ar gyventojai pritaria, kad Konstitucijoje būtų įtvirtinta nuostata, jog įstatymas užtikrina asmens teisę atsiskaityti grynaisiais. Jeigu žmonės pritartų, būtų keičiama Konstitucija. Referendumo iniciatoriai sakė, kad grynųjų ribojimas gali turėti neigiamą poveikį daliai visuomenės, ypač vyresnio amžiaus, regionų bei skaitmeninių įgūdžių stokojantiems gyventojams.

Surinkta gerokai mažiau parašų

Parašai buvo renkami dviem būdais – popieriniuose lapuose ir elektroniniu būdu. Iniciatyvos koordinatoriai VRK pristatė 21 bylą su parašų rinkimo lapais ir deklaravo, kad juose buvo surinkti 9 139 balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių parašai. Dar 10 617 rinkėjų iniciatyvą palaikė elektroniniu būdu per VRK administruojamą „Rinkėjo puslapį“.

Iš viso už referendumo surengimą pasirašė 19 756 gyventojai. Tad iniciatyva nebus įgyvendinta.

Grynaisiais galima atsiskaityti iki 5 000 eurų

Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo nuostatos, pagal kurias tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys atsiskaitymus, taip pat bet kokius kitus mokėjimus pagal sandorius gali atlikti grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija 5 tūkst. eurų sumos.

Jeigu sandorio vertė yra, pavyzdžiui, 7 000 eurų, 5 000 eurų leidžiama atsiskaityti grynaisiais, o likusius 2 000 eurų reikia sumokėti negrynaisiais pinigais. Taip pat negalima dirbtinai skaidyti vieno sandorio į kelis mažesnius vien tam, kad būtų išvengta 5 000 eurų ribojimo.

Yra ir išimčių, pavyzdžiui, kai dėl objektyvių priežasčių sumokėti negrynaisiais konkrečioje vietoje nėra galimybės ir pagal sandorį būtina atsiskaityti nedelsiant.

Dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais yra ir daugiau pasiūlymų

Praėjusiais metais Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos nariai siūlė atsiskaitymo negrynaisiais ribą didinti nuo 5 tūkst. iki 15 tūkst. eurų. Finansų ministerija tuomet tokioms pataisoms nepritarė teigdama, kad tai neigiamai paveiktų pastangas mažinti šešėlinę ekonomiką.

Konservatoriai yra registravę siūlymą šią ribą mažinti iki 3 tūkst. eurų bei visiškai uždrausti grynųjų pinigų operacijas tarp įmonių.

Jei Seimas pritars, referendumas įvyks

Gegužės mėnesį grupė Seimo narių pasiūlė skelbti patariamąjį referendumą ir išsiaiškinti piliečių valią dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais. Jeigu parlamentas pritartų referendumui, jis vyktų 2027 metais su savivaldos rinkimais.

Genovaitė Kazielienė