Spalio 27-ąją pereisime prie žiemos laiko

Paskutinį spalio sekmadienį, kartu su milijonais europiečių, vėl persuksime laikrodžius valanda atgal. Šiandien tai tapo kasmetine rutina. Dar XX amžiaus pradžioje šis sprendimas buvo laikomas pažangiu energijos taupymo būdu, tačiau ekspertai sako, kad šiais laikais jis nebeturi jokio realaus poveikio – priešingai, kai kuriose šalyse netgi padidina elektros vartojimą.

Energijos taupymo idėja nebeveikia

Vasaros ir žiemos laiko sistema pirmą kartą Europoje įvesta Pirmojo pasaulinio karo metais, kai valstybės ieškojo būdų sutaupyti anglį ir kitus išteklius. Tuomet logika atrodė paprasta – ilgesni šviesūs vakarai turėjo sumažinti dirbtinio apšvietimo poreikį.

Energetikos ekspertai pastebi, kad tuo metu papildoma valanda dienos šviesos tikrai leisdavo sutaupyti. Tačiau šiandien situacija visiškai kitokia. Šiuolaikiniuose namų ūkiuose apšvietimas sudaro vos 5–10 proc. bendro elektros vartojimo. Daugiausia elektros sunaudoja šildymo, vėsinimo, skalbimo ar maisto ruošimo įranga, nepriklausomai nuo to, ar lauke šviesu, ar tamsu.

Dėl to, anot specialistų,  laiko sukiojimas kai kuriais atvejais netgi padidina energijos poreikį. Rudenį, persukus laiką valandą atgal, žmonės pabunda dar tamsiu metu – įsijungia šviesą, šildytuvus, virdulius. Pavasarį, kai laikrodžiai persukami valandą į priekį, vakarai būna šviesesni, bet kartu ir šiltesni – žmonės dažniau naudoja oro kondicionierius.

Tyrimai rodo, kad laiko sukiojimas geriausiu atveju leidžia sutaupyti vos 0,3–0,5 proc. elektros energijos – skaičius, kuris šiais laikais nebeturi reikšmės.

Idėjos pradžia – nuo vabzdžių tyrinėtojo iki karo metų sprendimo

Pirmasis vasaros laiko idėją iškėlė 1895 m. anglų kilmės mokslininkas entomologas Džordžas Hadsonas. Rinkdamas vabzdžius jis siekė, kad vasarą kuo ilgiau būtų šviesu – dėl to pasiūlė pavasarį laiką pasukti valanda į priekį.

Vėliau panašią idėją 1907 m. nepriklausomai išsakė britas Viljamas Viletas savo straipsnyje „Dienos šviesos švaistymas“ („Waste of Daylight“).

Vis dėlto realiai ši sistema pirmą kartą įvesta Pirmojo pasaulinio karo metu – 1916 m. balandžio 30 d. Vokietijoje. Tokiu būdu šalis tikėjosi sutaupyti energijos ir kuro. Netrukus šiuo pavyzdžiu pasekė Jungtinė Karalystė, o vėliau – ir JAV.

Lietuvoje laikrodžius sukinėjame nuo sovietmečio 

Lietuvoje vasaros laikas pradėtas taikyti 1981 m., dar sovietmečiu. Po nepriklausomybės atkūrimo ši praktika išliko, o nuo 2003 m. šalis taiko antrąją laiko juostą, kasmet persukdama laikrodžius du kartus per metus – paskutinį kovo ir spalio sekmadienį.

Dauguma europiečių – prieš laiko sukiojimą

Diskusijos dėl laiko keitimo reikalingumo Europos Komisijoje vyksta jau ne vienerius metus. 2018 m. vykdytoje apklausoje net 84 proc. iš 4,6 mln. respondentų pasisakė už sezoninio laiko atsisakymą.

2019 m. Europos Parlamentas siūlė, kad paskutinį kartą laikrodžiai būtų persukti 2021 m. – priklausomai nuo to, ar šalis pasirinktų pasilikti prie vasaros, ar prie žiemos laiko. Tačiau šiam pasiūlymui pritarimo nebuvo, ir klausimas iki šiol nebesvarstomas.

Kada suksime laikrodžius šiemet?

Šiemet laikrodžiai bus pasukti spalio 27-osios naktį iš šeštadienio į sekmadienį, kai 4 val. ryto laikrodžiai bus atsukti valanda atgal – į 3 valandą. Tai reiškia, kad miegosime valanda ilgiau.

pixabay.com nuotr.