Apie glaukomą ir kompensacijas senjorams sergant šia liga
Viena klastingiausių akių ligų yra glaukoma, kuri pažeidžia regos nervą, jungiantį akį su smegenimis. Šios ligos pavojingumas slypi tame, kad pradinėse stadijose žmogus dažnai nejaučia jokių simptomų, nes centrinis regėjimas nekinta. Tačiau ilgainiui gali atsirasti periferinio regėjimo sutrikimai, kurie palaipsniui mažina matymo lauką. Paskutinėje ligos stadijoje žmogus gali net apakti, ši liga yra viena iš pagrindinių aklumo priežasčių pasaulyje. Statistika rodo, kad Lietuvoje ja serga apie 2–3 proc. vyresnių gyventojų, pasaulyje – daugiau nei 80 milijonų žmonių. Glaukoma dažniausiai paliečia senjorus, todėl jie ypač turi būti dėmesingi, kad nesusirgtų šia liga. Svarbu žinoti, kad sveikatos priežiūros paslaugos ir gydymo priemonės glaukoma sergantiems pacientams gali būti kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.
Reikia tikrintis profilaktiškai
Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė Diana Prochorova sako, jog net ir nejaučiant jokių regėjimo sutrikimų reikėtų, kad akių sveikata būtų nuolat tikrinama profilaktiškai. O pastebėjus regėjimo pokyčių, patartina iš karto kreiptis į medikus, kurie nustatys regėjimo aštrumą, kontroliniu būdu įvertins akiplotį, išmatuos akispūdį.
Svarbu tikrintis tiems, kurių šeimoje pasitaikė glaukomos atvejų
Kad liga būtų diagnozuota anksti ir būtų paskirtas savalaikis gydymas, svarbu tikrintis akis, ypač vyresniame amžiuje, net jeigu nėra jokių simptomų.
Didžiausią dėmesį savo akių sveikatai turėtų skirti tie žmonės, kurių šeimoje pasitaikė glaukomos atvejų, kadangi jiems rizika susirgti didesnė. „Padidėjęs akispūdis, kai kurios lėtinės ligos, pavyzdžiui, diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos ar arterinė hipertenzija taip pat didina riziką susirgti glaukoma“, – pabrėžia VLK specialistai.
Pacientą prižiūrintis šeimos gydytojas tam tikru periodiškumu skiria profilaktinius sveikatos patikrinimus. Jų apimtis ir dažnis priklauso nuo paciento amžiaus grupės bei indikacijų, pagal kurias atliekami konkretūs tyrimai. Pažymėtina, kad 41–65 metų gyventojams regėjimo aštrumas ir akispūdis tikrinami kartą per dvejus metus, senjorams nuo 65 metų – kasmet.
Gydymo įstaiga turi būti sudariusi sutartį su Valstybine ligonių kasa
Pasak D. Prochorovos, akių gydytojo konsultacijai pacientas gali užsiregistruoti pats arba jį gali užregistruoti siuntimą išduodantis gydytojas. Svarbu, kad pasirinkta gydymo įstaiga būtų sudariusi sutartį su VLK. Jei pacientas pageidauja pats pasirinkti gydymo įstaigą, jam gali būti pateiktas sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su ligonių kasa, sąrašas. Šių įstaigų sąrašus galima rasti ir VLK interneto svetainėje.
Kas yra kompensuojama, jei susirgote glaukoma
VLK paaiškina, jog iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo gali būti kompensuotos išlaidos įsigyjant vaistus, kurie padeda sulėtinti glaukomos progresavimą. Kai pacientams dėl šios ligos prireikia akinių, gali būti kompensuojami akinių lęšiai.
Regėjimo negalią turintiems pacientams akinių lęšių kompensuojamoji suma siekia nuo 95 iki 148 eurų, priklausomai nuo lęšių stiprumo.
Akinių lęšiai kompensuojami vaikams ir suaugusiesiems, jei geriau reginčios akies, net ir su geriausia korekcija, regos aštrumas yra 0,5 ar mažesnis. Tokiu atveju bazinė lęšių kaina kompensuojama 100 procentų. Vaikams iki 7 metų akinių lęšiai kompensuojami neatsižvelgiant į regos aštrumą, jiems bazinė kaina kompensuojama 70 procentų.
Norint gauti kompensuojamuosius lęšius, pirmiausia reikia kreiptis į akių gydytoją, kuris įvertins regėjimą ir išrašys receptą. Su juo pacientas turi kreiptis į optiką, sudariusią sutartį su ligonių kasa. Su akių gydytojo receptu akinių lęšių pora (be rėmelių) vaikams gali būti kompensuojama ne dažniau nei kartą per metus, o suaugusiesiems – ne dažniau nei kartą per dvejus metus.
Į ką reikėtų atkreipti dėmesį senjorams
Medikai rekomenduoja senjorams atkreipti dėmesį, jei susiaurėja regėjimo laukas, sumažėja matomumas tamsoje arba matote neryškiai. Liga gali atsirasti dėl aukšto kraujospūdžio, cukrinio diabeto, trumparegystės. Tyrimais įrodyta, kad šios ligos progresavimą gali stabdyti fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, kraujospūdžio kontrolė ir rūkymo, alkoholio atsisakymas.
Paruošė Genovaitė Kazielienė
freepik.com nuotr.
