Nuo rugsėjo 30 iki spalio 4 dienos vyksta Nacionalinė vyresnio amžiaus žmonių savaitė. Jos metu senjorai bus pakviesti į visoje Lietuvoje organizuojamus renginius. Pirmadienį Vilniuje vyko vienas iš jų – tarptautinė konferencija „Amžiui draugiškos bendruomenės“.  Renginyje dalyvavo senjorų organizacijų atstovai. Pranešimus padarė ir įžvalgomis pasidalino ne tik Lietuvos, bet ir užsienio ekspertai.

 Problemas įžvelgė prieš  40 metų

Nors dažnai išgirstame, kad Lietuvos visuomenė sensta, renginio metu akcentuota, kad šis procesas vyksta visame pasaulyje. Savo pranešime Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos ekspertė Lisa Warth pažymėjo, kad jau prieš 40 metų įžvelgta, jog kils problemų dėl visuomenės senėjimo. Tad 1982-aisiais Vienoje įvyko Pirmoji pasaulinė asamblėja, skirta  senėjimo klausimams. Tada įsteigta tarpvyriausybinė platforma, priimtas ir tarptautinis veiksmų planas, skirtas senėjimo iššūkiams spręsti. 1990-aisiais spalio 1-oji paskelbta Tarptautine pagyvenusių žmonių  diena. 1991-ieji paskelbti tarptautiniais pagyvenusių žmonių metais.

Numatė, kaip spręsti senėjimo iššūkius

2002 metais Madride įvykusi Antroji pasaulinė senėjimo asamblėja priėmė du svarbius dokumentus: Politinę deklaraciją ir Tarptautinį Madrido veiksmų planą dėl visuomenės senėjimo.

Šiuose dokumentuos įsipareigojama užtikrinti, kad vyresnio amžiaus žmonės būtų aktyvūs ekonominės ir socialinės plėtros proceso dalyviai, jo vykdytojai, lygiai su kitais galėtų pasinaudoti teikiamomis galimybėmis. Vyresniems žmonėms turi būti sudarytos visavertės sąlygos dalyvauti politinėje, socialinėje, ekonominėje, kultūrinėje veikloje. Jiems turi būti suteiktos galimybės našiai dirbti, mokytis ir tobulėti, kol jie to nori ir tą gali. Taip pat užtikrinti vyresnio amžiaus žmonių gerovę ir sveikatą, teikti jiems būtinas socialines paslaugas. Dar vienas įsipareigojimas – sukurti vyresnius žmones palaikančią ir leidžiančią jiems veikti gyvenimo aplinką – reikiamas būsto, aplinkos pritaikymo ir kitokias sąlygas, kad net labai seni žmonės galėtų gyventi nepriklausomai ir savarankiškai. Taip pat užkirsti kelią vyresnių žmonių diskriminavimui ir prievartai prieš juos, ypač pasirūpinti specifinėmis vyresnio amžiaus moterų problemomis. Taip pat pabrėžiama būtinybė stiprinti kartų socialinį solidarumą ir bendradarbiavimą, abipusę vyresniosios ir jaunesniosios kartų atsakomybę viena už kitą.

L. Warth supažindino, kas daroma vykdant šiuos įsipareigojimus Europos Sąjungoje, Lietuvoje.

Kaip laimingai senti

Konferencijos metu ne kartą paminėta, kad visose šalyse iš darbo rinkos pasitraukusiems vyresnio amžiaus žmonėms kyla kelios pagrindinės problemos: tai vienišumo jausmas, sumažėjusios finansinės galimybės, ne visada palankus jaunesnės kartos požiūris į vyresnius žmones, nepakankamas senjorų, kurie kūrė dabartinės visuomenės gerovę, darbo vertinimas. Žmonės, išėję į pensiją, kartais pasijunta lyg „už borto“, kas sukelia depresyvias mintis. Tad labai svarbu rasti būdų, kad pensininkai pasijustų lygiaverčiais visuomenės nariais.

Prof. dr. (HP) Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius Boguslavas Gruževskis kalbėjo apie bendruomenės vaidmenį laimingo senėjimo kontekste. Pranešėjas sakė, kad laimingai senatvei reikėtų vyriausybės lygio, savivaldybių sprendimų. Tačiau, pasak profesoriaus, „kontrolinis paketas“ priklauso patiems, tai yra, pačių iniciatyvoms, nevyriausybinių organizacijų veikloms.

Kauno Trečiojo amžiaus universiteto rektorė, Nacionalinės trečiojo amžiaus universitetų asociacijos tarybos narė, prof. dr. (HP) Nijolė Petronėlė Večkienė  pasidalino mintimis, kokios yra senjorų galimybės mokytis ir socialiai būti aktyviems. Ji pabrėžė, kad senjorams labai svarbu atstatyti savo savivertę, o tam didelės reikšmės turi savirealizacija, kurią įtakoja mokymasis, bendruomeniškumas ir vienijanti aplinka. Trečiojo amžiaus universitetai yra terpė, kur atėję dažniausiai vieniši žmonės gali save realizuoti bendraudami, dalindamiesi idėjomis su bendraminčiais, mokydamiesi, kurdami.

Pasidalino patirtimi

Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Eglė Jakštaitė Rouda papasakojo, kaip šioje savivaldybėje vyresnio amžiaus žmonėms užtikrinama socialinė pagalba, kokių kyla iššūkių ir kokios ateities perspektyvos dirbant šia linkme.

Norvegijoje rūpintis senjorų gerove sukurtas didžiulis tinklas

Apie tai, kaip senėjimo problemos sprendžiamos Norvegijoje, pranešimą padarė  Amžiui palankios Norvegijos centro projektų vadovė Anne Berit Rafoss.

Pranešėja sakė, kad 2016 metais pradėta įgyvendinti „Nacionalinės strategijos dėl amžiui palankios Norvegijos strategijos – daugiau metų, daugiau galimybių“ reforma. Ją nuo  2018 metų tęsė reforma „Visavertis gyvenimas – tavo gyvenimas“. Vienas iš pagrindinių reformos tikslų –  sukurti amžiams palankią Norvegijos programą.  Jos įgyvendinimas pavestas Amžiui palankios Norvegijos centrui. Vykdant reformą dalyvauja septynios ministerijos, tačiau pagrindinė atsakinga yra Sveikatos apsaugos ministerija. Įgyvendinant programą įkurtas nacionalinis senatvei draugiškų bendruomenių tinklas, kuriame yra 230 miestų ir bendruomenių nuo mažiausios savivaldybės su 200 gyventojų iki didžiausių. Tinklas sudaro geresnes sąlygas tarpusavio mokymuisi, organizuojami internetiniai seminarai amžiui palankiomis temomis.

Partnerystės platforma kuria sektorių, pramonės šakų, organizacijų bei verslo sinergiją. Partneriai –  švietimo, mokslinių tyrimų, transporto, savanorių organizacijų, verslininkų atstovai. Jie kartu įgyvendina projektus ir vykdo veiklas sprendžiant senjorų problemas.

Be to, vyriausybė paskyrė Amžiams palankios Norvegijos nacionalinę tarybą, kurioje – Norvegijos vietos ir regionų valdžios institucijų asociacijos, Oslo Metropoliteno universiteto, Norvegijos įmonių konfederacijos, Norvegijos valstybinio būsto banko ir Pensininkų asociacijos atstovai. Taryba turi mandatą konsultuoti centrą dėl prioritetų, strategijų ir veiklos, taip pat daryti įtaką viešoms diskusijoms senatvei palankiomis problemomis.

Taip pat pagal įstatymą kiekvienoje Norvegijos savivaldybėje privalo būti Senjorų taryba. Ji tarpininkauja perduodant savivaldybės, regiono, nacionalinei valdžiai vyresnio amžiaus žmonių poreikius dėl paslaugų, veiklų teikimo.

Amžiui palankios Norvegijos centro projektų vadovė A. B. Rafoss pažymėjo, kad nuo šių metų pradedama vykdyti nauja reforma „Bendruomenė ir nepriklausomybė – gyvenk saugiai namuose“.

 Genovaitė Kazielienė

Nuotraukos iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos „YouTube“ įrašo