Ar mūsų pensijos gali pasiekti vakarietišką lygį?

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) nariai posėdyje svarstė klausimą „Dėl ilgalaikių pensijų sistemos projekcijų“. Informaciją pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), Lietuvos banko (LB) atstovai. Posėdžio metu buvo akcentuojama, kad mažėjantis gimstamumas, ilgėjanti gyvenimo trukmė, žymiai didėsiantis pensinio amžiaus žmonių skaičius pareikalaus sprendimų finansuojant pensijų išmokas.

Metodologiją apie pensijas rengia kas trejus metus

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų grupės vadovė Inga Buškutė kalbėjo apie tai, kad visos ES valstybės kas trejus metus pagal vieningą metodologiją vertina savo pensijų sistemų finansinį tvarumą, ilgalaikį adekvatumą. Atliktų projekcijų pagrindu išleidžiami du vienas kitą papildantys dokumentai – Visuomenės senėjimo ataskaita, kuri labiau orientuota į finansinius dalykus, ir Pensijų adekvatumo ataskaita, kuri orientuota į pensijų adekvatumą, skurdo bei kitus aspektus, susijusius su pensijų adekvatumu. Abi ataskaitos oficialiai bus paskelbtos pirmąjį pusmetį.

Pensijų rezervui kaupti – keleri metai

SADM atstovai pristatė ministerijos parengtas ilgalaikes pensijų projekcijas Lietuvai. Jos buvo rengtos naudojantis Europos statistikos tarnybos (Eurostat) ilgalaikėmis demografinėmis projekcijomis Lietuvai iki 2070 m., taip pat makroekonominėmis, užimtumo prielaidomis esant dabartiniam teisiniam reguliavimui.

I. Buškutė akcentavo, kad „tie geri laikai, kai dar turime galimybę šiek tiek sparčiau indeksuoti pensijas ir kaupti rezervus – vos keleri metai. Vėliau, siekiant palaikyti panašų pensijų lygį, koks yra dabar, lėšų reikės daugiau. Todėl teks ieškoti sprendimų, kaip didinti pensijų sistemos finansavimą.“

Į „Sodros” rezervo fondą – po pusę milijardo eurų

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo grupės vadovas Vaidotas Kalinauskas pristatė Valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo kitimo tendencijas 2021–2026 m. Pranešėjas pažymėjo, kad rezervinis fondas sudaromas siekiant subalansuoti deficitą, atsirandantį dėl demografinių bei ekonominių svyravimų, ir užtikrinti Socialinio draudimo fondo likvidumą einamaisiais metais.

Lietuvoje 2023 m. Bendrasis vidaus produktas (BVP) sudarė 72,1 mlrd. eurų to meto kainomis. Sodros rezervas 2023 m. laukiamas 2,7 mlrd. eurų. „Sodros“ rezervo dalis, lyginant su BVP – 3,8 proc.

2024–2026 metais planuojama į rezervo fondą nukreipti po pusę milijardo eurų ir prognozuojama, kad 2026-aisiais rezervas sudarys 4,2 mlrd. eurų (5 proc. BVP).

Reikia pakitimų

Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta pristatė LB vertinimus ir įžvalgas dėl ilgalaikių pensijų sistemos projekcijų. Jis pabrėžė, kad per ateinančius dešimtmečius dirbančiųjų, t. y. mokančių asmenų, ir senjorų (gaunančių išmokas) santykis prastės dėl natūralaus gyventojų mažėjimo. Šiuo metu Lietuvoje per metus gimsta apie 25 tūkstančiai vaikų, o miršta – virš 40 tūkstančių. S. Krėpšta pastebėjo, kad dėl Rusijos invazijos į Ukrainą padaugėjo atvykusiųjų iš šios šalies, Baltarusijos, kas pagerino demografinius rodiklius, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje gyventojų mažėjimas bus nuoseklus.

Šiuo metu II pensijų pakopoje yra sukaupta 7,125 mlrd. eurų, t. y. apie 10 proc. BVP. Kaupiančiųjų II pensijų pakopoje vidutinė anuitetų išmoka – 67 eurai ir tai yra maždaug 8 proc. priedas prie senatvės pensijos.

LB valdybos narys pažymėjo, kad darbdavių įsitraukimas II pensijų pakopoje yra labai menkas – 2022 m. siekė vos 0,01 proc., nors teisiškai jie gali dalyvauti ir mokėti papildomas įmokas už savo darbuotojus.

Banko pozicija dėl pensijų kaupimo anksčiau laiko

Konstituciniam Teismui priėmus sprendimą, kad gyventojams dėl svarbių priežasčių turėtų būti leidžiama nutraukti kaupimą pensijų fonduose anksčiau laiko, S. Krėpšta išsakė Lietuvos banko poziciją:  „Iki senatvės pensijos amžiaus išsiėmimai galimi išimtiniais atvejais, kai kaupimas yra apsunkintas (itin sunki negalia) arba neturi prasmės (terminalinės ligos/būklės). Turėtų būti nustatomas baigtinis priežasčių sąrašas. Tokiomis aplinkybėmis būtų prasminga suteikti galimybę atsiimti visas sukauptas lėšas.

Galimi pensijų išmokų patobulinimai: sulaukus pensinio amžiaus, pensijų išmokos turėtų būti patrauklios (vienkartinės išmokos ribos didinimas iki 10 tūkst. Eur, privalomos periodinės išmokos naikinamos). Viršutinė anuiteto riba (dabar 64 841 Eur) galėtų būti siejama su pajamų pakeitimo norma (tikslas – pajamų pakeitimo norma 70 proc.). Siūlymas tą dalį, kuri viršija 70 proc., leisti išsiimti kaip vienkartinę išmoką. Apatinės anuiteto ribos (dabar 10 000 Eur) – didinimas. Dabar apatinė riba siekia ~40 Eur/mėn. arba sudaro 5 proc. pakeitimo normos.“

Kalbėdamas apie tai, ar galima būtų mūsų šalies piliečiams užtikrinti vakarietiško lygio pensijas, LB atstovas teigė, kad tai įmanoma, tačiau tam būtini pakeitimai: reikia didinti pensijų kaupimo sistemos finansavimą, skatinti pensijų kaupimą, nes po automatinio įtraukimo kaupime lieka apie 50 proc. įtrauktųjų, skatinti įsitraukti į kaupimą kuo daugiau darbdavių.

Genovaitė Kazielienė