Ar reikėtų nueiti 10 tūkstančių žingsnių

10 tūkstančių žingsnių per dieną iššūkis akimirksniu išpopuliarėjo visame pasaulyje. Kaip manote, kodėl reikėtų tai daryti, ar tai tinka senjorams? 

 Pagyvenę žmonės turėtų pasvarstyti, ar eiti tokį atstumą

10 tūstančių žingsnių iššūkis pradėjo populiarėti 1965-aisiais, Japonijoje, kuomet buvo sukurtas vienas pirmųjų šiuolaikinių žingsniamačių prototipų, kuris ir vadinosi „10 tūkstančių žingsnių matuoklis“. Žingsniamačio kūrėjas Y. Hatano atlikęs tyrimus nustatė, kad 10 tūkstančių žingsnių (arba beveik 8 kilometrai) yra atstumas, kurį turi nueiti „statistinis“ fizinio aktyvumo poreikius norintis patenkinti žmogus.

Šiandien daugelis trenerių, dietologų ir medikų sutinka su šia nuomone, tačiau siūlo aklai nesekti viena taisykle. Vaikai ar senjorai, traumas patyrusieji, chroniškomis ligomis sergantieji turėtų nueiti mažiau, o aktyviai sportuojantys, fiziškai pajėgūs, ištvermingi žmonės gali nužingsniuoti ir didesnius atstumus.

Specialistai teigia, kad ėjimas turi teikti malonumą, tad reikėtų suformuoti iššūkį, kurį esate pajėgūs įveikti. Ir nebūtinai senjoras turi kankintis, kad pasiektų „10 tūkstančių žingsnių“, o  tiesiog  kiekvieną dieną eitų pasivaikščioti.

 Kasdienio vaikščiojimo nauda

 Tai yra lengvas būdas sumažinti arba palaikyti normalų kūno svorį. Nuėję 10 000 žingsnių sudeginame apie 500 kalorijų. Fizinis aktyvumas taip pat paspartina medžiagų apykaitą, tad ilgainiui kalorijos deginamos dar efektyviau. Tačiau senjorams  vertėtų pagalvoti, ar jiems būtina deginti tiek kalorijų, nes jei eidami pervargsite, bėdos gali būti daugiau negu naudos.

Geresnė miego kokybė. Pastebėta, kad fiziškai aktyvesni žmonės miega giliau ir ramiau. Tiesa, treniruotės prieš pat miegą yra prasta idėja, suaktyvinta kraujotaka bei medžiagų apykaita trukdys užmigti.

Normalus kraujo spaudimas
. Kasdienė fizinė veikla normalizuoja kraujo spaudimą, sumažina žalingo cholesterolio koncentraciją kraujyje, sumažina širdies ir kraujotakos sistemos ligų tikimybę. Tačiau pensininkams dažnai kraujospūdis būna padidėjęs, reikėtų atsižvelgti į šį faktorių.

Aštresnė rega. Eidami esame priversti stebėti aplinką, vieną akimirką žvelgiame sau po kojomis, o kitą – aprėpiame visą horizontą. Tai puiki mankšta akims, jas stiprinanti ir leidžianti joms pailsėti nuo įtempto žiūrėjimo į vieną tašką. Juk daugelis visą dieną spoksome į kompiuterio ar televizoriaus ekraną, knygą, dokumentus, rankdarbius ir pan.

Ištvermė. Ėjimas – puikus ir labai lengvai kontroliuojamas bei pastebimas būdas sustiprinti ištvermę. Tik ar to reikia senjorams?

Geresnė nuotaika. Fizinio aktyvumo metu organizmas išskiria daugiau įvairių hormonų, taip pat ir laimės hormoną endorfiną. Kadangi pagyvenę žmonės kartais būna irzlūs, tai vaikščiojimas gali būti naudingas.

Mažiau streso. Ėjimas naudingas ne tik kūnui, bet ir sielai. Tolygus žingsniavimas ramina, tarsi išvalo senjorų mintis. Pastebėta, kad fizinio aktyvumo metu kraujyje sumažėja su stresu siejamų hormonų.

 

2 komentarai “Ar reikėtų nueiti 10 tūkstančių žingsnių

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.