Džo  Baidenas: kaip ėjo į politines aukštumas

Būdamas 29 metų D. Baidenas tapo vienu jauniausių politikų, kada nors išrinktų į JAV Senatą. Nuo tada jis tęsė politinę ir socialinę veiklą, kuri leido jam sukurti, be abejonės, įspūdingą karjerą.  D. Baidenas tapo 46-uoju JAV prezidentu. Šįmet, lapkričio mėnesį, švęsiantis savo 80-metį  jis yra vienas seniausių prezidentų pasaulyje. Prezidento kėdė Baltųjų rūmų ovalo kabinete nėra vienintelis D. Baideno pasiekimas, ir nepakanka juos visus išvardyti net visame dokumentiniame filme.  Kas gi padėjo pasiekti tokias aukštumas?

D. BAIDENAS SAKĖ:

… Mano mama mėgo kartoti, kad drąsa gyvena kiekvienoje širdyje, o tavo širdis – karšta ir tyra. Aš visada klausiausi, kaip mano tėtis sako: „Džo, tu kartais krisi. Bet nukritęs visada atsikelk“. Gyvenu pagal šiuos principus, nes tikiu, kad jei moki klausytis, turėsi pakankamai jėgų atlaikyti bet kokį spaudimą ir tūkstantį į tave skriejančių kulkų. Klausiausi savo tėvų, o mano tėtis, kuris turėjo mus palikti dėl darbo, savo pavyzdžiu įrodė, kad darbas nėra susijęs tik su pinigais. Visų pirma – tai orumas, pagarba sau ir savo aplinkai. Todėl visada vadovaujuosi širdimi ir didžiuodamasis tarnauju savo visuomenei, savo valstybei, savo valstijai. Patikėsite ar ne, kadangi klausiausi savo tėvų, aš padėjau rašyti Amerikos istoriją.

Prezidento mikčiojimas yra vienintelis trūkumas

… Mikčiojimas yra vienintelis trūkumas, dėl kurio dauguma net sąmoningų ir protingų žmonių leidžia sau pašiepti. Net ir šiandien dėl to žmonės jaučia pažeminimą. Kai buvau vaikas, aš taip pat turėjau šį trūkumą. Man dėl to buvo labai sunku ir apmaudu. Per savo gyvenimą dirbau su daugeliu žmonių, kurie turėjo panašių problemų. Nesu šios srities ekspertas, bet suprantu, kaip jie jaučiasi ir ko jiems reikia. Pasakysiu daugiau, vis dar esu pasirengęs dirbti su šiais žmonėmis, netgi esu pasirengęs duoti jiems savo asmeninį telefono numerį, ir tai ne juokai. Tai svarbu, labai svarbu, kad jie suprastų, jog nėra beviltiškoje situacijoje. Kai pavargstu, vis tiek pastebiu, kad taip atsitinka, bet tai neturi jokios įtakos nei mano protiniams gebėjimams, nei intelektui, nei kažkam kitam. Tai netgi turi savo privalumų. Kova su šiuo trūkumu išmokė kalbėti užtikrintai, teisingai dėlioti akcentus kalbose, kalbėti lėtai ir iš esmės.

 … Visada pasakykite tai, ką galvojate, ir galvokite apie tai, ką kalbate. Jei taip gyveni, jei randi vertą sektiną pavyzdį ir bandai pats toks būti, vieną dieną pastebėsi, kaip įtakingiausias pasaulio žmogus tau spaudžia ranką šimtų tūkstančių žmonių akivaizdoje.

D. Baidenas sako, kad mokytis teks visą gyvenimą

… Atminkite, kad mokytis teks visą gyvenimą. Daugybė pamokų bus paauglystėje ir jaunystėje, tačiau jos nesibaigs net ir vyresniame amžiuje. Pagrindinė man pamoka buvo ta, kad gyvenime yra nuosmukio bangos. Kai mano žmona ir dukra žuvo autoavarijoje, o mano sūnūs buvo sunkiai sužeisti, supratau, kodėl žmonės nori nutraukti sau gyvybes. Vieną dieną pasieksite pasaulio viršūnę tik tam, kad stačia galva nukristumėte į praradimo ir sielvarto bedugnę, kuri jūsų širdyje paliks didelę juodąją skylę. Jūsų sieloje kyla tikėjimo ir pykčio dvikova. Tokiu momentu man taip pat  padėjo mamos mokymas: visada nutiks kažkas gero, jei pakankamai atidžiai žiūrėsi, kad tai pamatytum.

 … Sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis išsivaduoti iš tuštumos padėjo mano vaikai ir vaikaičiai. Didžiulis šeimos atsidavimas ir meilė, draugų ir nepažįstamų žmonių atjauta padeda kilti ir toliau žengti savo keliu. Anksčiau ar vėliau viskas stoja į savo vietas, kai supranti, kad tūkstančiai žmonių kenčia šimtus kartų daugiau ir gauna kur kas mažiau paramos. Tokiomis akimirkomis pajunti, kad negali pasiduoti, neturi teisės nutraukti savo darbų.

… Mes visi turime suvokti, ką reiškia – būti žmogumi.  Esu senjoras, gyvenu dėl savo šeimos ir draugų, dėl visuomenės ir savo šalies. Visa tai padeda surasti bendrą kalbą su kitų pažiūrų žmonėmis, su tais, kurių nekenti, kad siektum visuomenės gerovės. Pasaulį kuria paprasti žmonės, kurie daro nuostabius dalykus!