El. parašu mažiausiai naudojasi senjorai

El. parašu mažiausiai naudojasi senjorai – 50–64 metų amžiaus – 26 proc., 65 metų ir vyresni – 25 proc. Tai parodė Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) atlikta apklausa. Iš viso 2023 metais el. parašu  naudojosi 35 proc. Lietuvos gyventojų.  RRT taip pat informuoja, kad  pernai metų pabaigoje mūsų šalyje galiojo per 3 mln. kvalifikuotų elektroninio parašo sertifikatų. Tai reiškia, jog esant poreikiui gyventojai galėtų pradėti pasirašyti elektroniniu būdu.

El. parašu naudotis reikia pasitikėjimo

„El. parašu mažiausiai naudojasi vyresnio amžiaus gyventojai, senjorus galėtų paskatinti pirmiausia informacija apie tokią galimybę. Kitas svarbus dalykas – pasitikėjimas šiomis paslaugomis. Dėl to didelį dėmesį skiriame patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjų priežiūrai, kad vartotojai gautų saugias ir patikimas paslaugas“, – aiškina Irma Kazlienė, RRT Skaitmeninių paslaugų reguliavimo grupės vadovė.

Kadangi senjorai, kaip rodo statistiniai duomenys, yra ta visuomenės grupė, kurios skaitmeniniai įgūdžiai yra vieni prasčiausių, RRT pernai pradėjo vykdyti projektą „Nė vienas nėra pamirštas“. Ekspertai keliauja po visą Lietuvą su specialiomis edukacinėmis dirbtuvėmis, skirtomis senjorų skaitmeninei įtraukčiai didinti.

„Labai svarbu dirbti su vartotojais, juos edukuojant apie naudojimosi skaitmeninėmis paslaugomis privalumus. Visgi rinkoje matome ryškų viešojo sektoriaus institucijų aktyvaus bendradarbiavimo ir holistinio požiūrio poreikį. Raginame viešąsias paslaugas teikiančias institucijas sparčiau skaitmenizuoti teikiamas paslaugas ir gerinti jų patrauklumą. Nes pagal apklausos rezultatus, to pageidautų 48 proc. gyventojų, kurie jau naudojasi kvalifikuotu elektroniniu parašu“, – dėsto RRT ekspertė.

Senjorams trukdo galimybių ir žinių stoka

Jos teigimu, apklausa atskleidė ir vieną dabartinės sistemos trūkumą – 53 proc. iš visų, nesinaudojusių kvalifikuotu elektroniniu parašu Lietuvos gyventojų, tarp jų ir senjorų, nurodė, kad neturi kur panaudoti kvalifikuotą elektroninį parašą. Taigi, viešąsias paslaugas teikiančios institucijos turėtų plėsti jų teikiamų jau skaitmenizuotų paslaugų gavimo elektroniniu būdu galimybes ir jas aktyviau viešinti.

„Šį pavasarį įsigalioja europinis reguliavimas (eIDAS2), įtvirtinantis naujas patikimumo užtikrinimo paslaugas ir Europinės skaitmeninės dėklės koncepciją. Todėl mūsų institucija, rinkos dalyviai bei Europos Komisija kartu su kitomis institucijomis turi būti pasirengę bendradarbiauti siekiant vartotojams užtikrinti su elektroniniu parašu ir elektronine atpažintimi susijusių ateities įrankių patikimumą“, – sako I. Kazlienė.

Lietuva – regiono lyderė naudojantis el.parašu

2023 m. pabaigoje šeši Lietuvos patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjai teikė 7 tipų kvalifikuotas patikimumo užtikrinimo paslaugas. Tai kvalifikuotų elektroninio parašo bei elektroninio spaudo sertifikatų sudarymo paslaugas, kvalifikuotų elektroninio parašo ir elektroninio spaudo kvalifikuotas galiojimo patvirtinimo paslaugas, kvalifikuotų elektroninio parašo ir elektroninio spaudo kvalifikuotas ilgalaikės apsaugos ir kvalifikuotų elektroninių laiko žymų kūrimo paslaugas. Tai – didžiausia vienoje šalyje teikiamų paslaugų pasiūla visame Šiaurės Europos ir Baltijos šalių regione.