Janinai –  70 metų, tačiau nežinodamas gali jai duoti tik apie 60. Ji – tikra vilnietė: madinga apranga, dailūs akiniai, manikiūras. Šalia jos – jorkšyrė Tina. Labai miela, jai – 12 metų. Janina gyvena viename Vilniaus miegamųjų rajonų. Namuose – švaru, tvarkinga, jauku. Ji sako esanti laiminga, nes visą laiką gyveno ne širdimi, bet protu, tačiau ją visada lydėjo vyrų dėmesys ir pagarba.

Janina ištekėjo būdama 18 metų ir susilaukė dukters. Jos vyras – diplomatas, todėl jai teko kartu pabūti  ne vienoje užsienio valstybėje. Deja, jų santuoka nutrūko.

Kadangi kitose šalyse ji jautėsi pakankamai gerai, mokėjo kelias kalbas, po skyrybų buvo išvykusi ir dirbo Norvegijoje, Italijoje. Vis dėlto grįžo į Lietuvą. Dukra su šeima įsikūrusi Švedijoje.

Nors garbaus amžiaus, pas Janiną papildomai mokytis anglų kalbos ir dabar ateina mokiniai. Žodžiu, visiškai užimta.

Moteris prasitaria, kad kartą žentas pasakė dukrai: „Tavo mama – savanaudė! Ji myli tik save ir savo šunį.“ Į tai atsakiau: „Ačiū už komplimentą!“

Iš tiesų: aš nieko nemylėjau. Tai ir yra mano laimė, kad gyvenu protu, ne širdimi.“

Ji rodo šūsnis laiškų, atvirukų, nuotraukų: draugo Žiuljeno, kuris gyvena Paryžiuje su žmona, laiškas, Janinos šuns nuotraukos; dukters, anūkų portretai…

„O čia Džonas, – nuotraukoje užsienietis gražiu kostiumu, plačiais akiniais ir miela šypsena. – Jis, stambus verslininkas iš Londono, kartą pas mus svečiavosi. Nesu aukšta, niekada nenaudojau labai ryškios kosmetikos, nesielgiau iššaukiančiai. Ir visos draugės negalėjo atsistebėti: kaip tave, tokią nepastebimą, įsimylėjo toks prašmatnus vyras?“ Kartą jam pasakiau: „Gal susituokime? Ar tu norėtum?“ Jis atsakė: „Kodėl gi ne!“ Aš pajuokavau, tačiau tai jį įskaudino. Jis labai ilgai siekė mano meilės. Tačiau niekada jam tiesiai neatsakydavau, buvau paslaptinga… O štai Izabelė, menininkė. Dažnai pas ją lankydavausi Berlyne. Kartą ji man pasiūlė nusifotografuoti žurnalui, aš pozavau su madingiausiais kostiumėliais. Mano gyvenime viskas klostėsi savaime, dėl nieko nesigailiu. O dabar tik ilsiuosi.“

Išklausius Janinos susidaro  įspūdis, kad ji, matyt, yra labai pažeidžiama asmenybė, todėl ir pasirinko principą „gyventi protu, o ne širdimi“. Ir jei jai atrodo, kad kažkas yra „ne tau“, tuomet paskuba ištrinti žmogų iš savo gyvenimo.

Ir sunku pasakyti, kas iš tiesų yra tikra laimė – gyventi širdimi ar vadovaujantis protu.

unsplash.io nuotr.