Fotografė Almutė Juzėnienė: „Svajonės neturi nei amžiaus, nei ribų“
„Pakeisti gyvenimo kryptį ir pasirinkti širdžiai mielą veiklą niekada nevėlu. Svajonės neturi nei amžiaus, nei ribų.“ Šiais žodžiais savo gyvenimo kelią apibūdina fotografė Almutė Juzėnienė, kurios personalinė fotografijų paroda „Karčemos. Kur laikas nesibaigia“ tapo viena jautriausių Karčemų kaimo 470 metų jubiliejaus akimirkų.
Birželio pabaigoje Radviliškio rajone esantis Karčemų kaimas minėjo 470-ąsias įkūrimo metines. Šventės metu lankytojams pristatyta A. Juzėnienės fotografijų paroda – pasakojimas apie vietą, menančią XVI amžių, ir žmones, kurie jos istoriją kuria šiandien.
Fotografė gimė ir užaugo Karčemose. Nors didžiąją gyvenimo dalį praleido Vilniuje, gimtasis kaimas visada išliko svarbia jos gyvenimo dalimi. Daugelį metų ji su fotoaparatu fiksavo šio krašto šventes, kasdienybę, žmones ir ypatingas akimirkas. Sukauptas archyvas šiandien tapo ne tik asmeninių prisiminimų rinkiniu, bet ir vertingu bendruomenės istorijos metraščiu.
Parodoje eksponuojamos fotografijos atskleidžia įvairias Karčemų gyvenimo akimirkas – nuo švenčių ir koncertų iki kasdienių darbų, nuo vaikų šypsenų iki vyresniųjų veiduose įrašytų gyvenimo istorijų. Kiekvienas kadras saugo emociją, laikmečio ženklus ir žmonių tarpusavio ryšį.
Nuo auditorės darbo – prie profesionalios fotografijos
Kelias į fotografiją nebuvo tiesus. Nuo vaikystės Almutė mėgo piešti ir svajojo studijuoti menus, tačiau, tėvo paskatinta rinktis praktiškesnę profesiją, baigė pieno produktų technologijos studijas. Vėliau studijavo Vilniaus universitete, kur įgijo Maisto prekių mokslo ir prekybos organizavimo specialybę.
Net 26 metus ji dirbo Valstybės kontrolėje, vėliau tapusioje aukščiausiąja audito institucija. Atliekant auditus fotoaparatas buvo darbo priemonė – juo buvo fiksuojami įrodymai. Tačiau ilgainiui fotografija tapo kur kas daugiau nei profesinis įrankis – ji virto gyvenimo aistra.
Baigusi darbą valstybės tarnyboje, Almutė ryžosi įgyvendinti seną svajonę. Dukters Eglės – dizainerės, meno kūrėjos ir Vilniaus dailės akademijos absolventės – paskatinta ji įstojo į fotografijos studijas Vilniaus paslaugų verslo profesinio rengimo centre. Sėkmingai jas baigė, išlaikė valstybinį egzaminą ir įgijo fotografo kvalifikaciją.
Jau šešerius metus ji dirba profesionalia fotografe.
Svarbiausia – žmogus
Menininkė prisipažįsta, kad labiausiai mėgsta fotografuoti žmones. „Visada džiaugiuosi, kai pavyksta užfiksuoti ne tik veidą, bet ir žmogaus charakterį, emociją, gyvenimo patirties paliktus ženklus. Man tai – tikrasis fotografijos grožis“, – neslepia Almutė.
Jos objektyve atsiduria ne tik šventės ir renginiai, bet ir kasdienybės akimirkos, gamta, bendruomenės gyvenimas. Fotografijose svarbiausia ne poza, o tikrumas.
Darbai sulaukė pripažinimo
A. Juzėnienės kūryba jau įvertinta ne viename konkurse. Jos darbai buvo eksponuoti XX tarptautinėje gamtos fotografijų parodoje, skirtoje Žemės dienai, kur fotografija „Vakarėja“ pripažinta viena geriausių. Fotografija „Byranti Gedimino kalno istorija“ atrinkta XVI tarptautinei aplinkosauginei fotografijos parodai „Gyvos Žemės mintys 2025“, o Amatų centro „Menų kalvė“ ir Druskininkų kultūros centro 2026 metais organizuotame konkurse „Gamta.LT“ menininkės gamtos peizažo fotografija pelnė nugalėtojos vardą.
Almutės fotografijos publikuotos ir Lietuvos kūrybinės raiškos asociacijos „Menų sodas“ išleistuose tarptautiniuose almanachuose-albumuose: „Vieną kartą Šilaičių karalystėje“ (2020 m.), „Ir sumainė aukso žiedus mūsų bočiai“ (2021 m.), „Duonos kelias“ (2022 m.) ir „Romantiškasis retro“ (2024 m.).
Gyvenimo šventė fotografijose
Menotyrininkė, fotografijos dėstytoja Regina Jakučiūnaitė-Kubertavičienė, recenzuodama parodą „Karčemos. Kur laikas nesibaigia“, pabrėžia, kad Almutės fotografijos yra ne tik estetiški vaizdai, bet ir svarbus bendruomenės istorijos dokumentas. „Tai – sustabdytos Karčemų kaimo gyvenimo akimirkos. Iš jų į mus žvelgia švenčiantys ar ramiai laisvalaikį leidžiantys sodiečiai. Reportažinės fotografijos puikiai perteikia renginių nuotaiką ir jautriai atskleidžia įvykių dvasią. Tvarkinga nuotraukų kompozicija ir gyvenimo ritmo pajautimas leidžia išvysti besisukančius šokėjų sijonus, išgirsti skambančią dainą ar pastebėti susikaupusį žmogaus veidą, atliekant bendrus darbus“, – pastebi recenzentė. Menotyrininkė taip pat akcentuoja fotografės gebėjimą atskleisti stiprią ir gyvybingą kaimo bendruomenės dvasią bei gyvenimo džiaugsmą.
Svajonėms amžiaus nėra
Ši personalinė paroda A. Juzėnienei – ypatinga. Daugelį metų ji buvo už fotoaparato, fiksavo kitų gyvenimo akimirkas, o šįkart pati atsidūrė dėmesio centre. „Fotografijos lieka istorijai. Jose išsaugomi ne tik žmonių veidai ar įvykiai, bet ir bendruomenės dvasia, jos laikas, vertybės ir gyvenimo būdas“, – teigia fotografė.
Jos istorija – įkvepiantis priminimas, kad naują gyvenimo etapą galima pradėti bet kuriame amžiuje. „Šiandien tvirtai žinau: pakeisti gyvenimo kryptį ir pasirinkti širdžiai mielą veiklą niekada nevėlu. Svajonės neturi nei amžiaus, nei ribų. Joms visada yra tinkamas laikas“, – įsitikinusi A. Juzėnienė.
Genovaitė Kazielienė
A. Juzėnienės asmeninio archyvo nuotraukos
