Šiuo laikmečiu senjorai vis daugiau naudojasi internetu, vyresnio amžiaus žmonės nemažai laiko praleidžia naršydami įvairiose platformose. Nors tai suteikia daug  galimybių, vis dėlto internete kyla ir visokių pavojų – senjorai dažnai patenka į sukčių akiratį. Apie tai kalbėta Vyriausybės rūmuose organizuotame renginyje „Išlikime budrūs: kaip atpažinti dezinformaciją skaitmeninėje erdvėje ir demaskuoti telefoninius sukčius?“. Jame dalyvavo gausus būrys vyresnio amžiaus žmonių.

 Socialiniai tinklai – ne tradicinė žiniasklaida

 Renginį pradėjo Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė. Ji sakė, kad socialiniai tinklai nėra tradicinė žiniasklaida, todėl valstybė neturi instrumentų, kuriais galėtų nurodyti, kaip ir kas šiuose tinkluose būtų skelbiama. „Tai verslas, kuriam nesvarbus kai kurių plintančių žinučių klaidingumas ar net žala. Šio verslo interesas – didelis susidomėjimas įrašais, jų plati sklaida, pasiekiamumas ir skaitomumas – dalykai, nešantys pelną. Taigi visada reikia suabejoti tuo, kas skaitoma, matoma, į viską žiūrėti kritiškai, klausti savęs, kam tokia abejotina ar klaidinga informacija ir jos sklaida gali būti naudinga“, – pabrėžė kanclerė.

Netikrina skleidžiamos informacijos

Šiemet įkurto Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) Analizės biuro patarėjas Romanas Judinas pristatė NKVC veiklą, kalbėjo apie iššūkius, su kuriais kasdien tenka susidurti šio centro darbuotojams. Pasak R. Judino, viena didžiausia mūsų visuomenės problemų ta, kad labai mažai žmonių tikrina internete skleidžiamą informaciją.  Todėl lengvai patikima dezinformacija, kuri kiršina žmones, verčia abejoti valstybinių institucijų veikla. R. Judinas sakė, kad reikėtų pasitikėti tik nacionaliniu radiju, televizija ir kitais oficialiais žiniasklaidos kanalais.

Išvilioja milijonus eurų

Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis susirinkusiems senjorams kalbėjo apie sukčiavimo mastus, supažindino su pagrindiniais sukčiavimo būdais. Jis sakė, kad apie 60 procentų Lietuvos žmonių, tai yra šeši iš dešimties, susidūrė su sukčiavimu. Kiekvienais metais sukčiai iš gyventojų išvilioja apie 10–15 milijonų eurų. „Žmonės lengvabūdiškai elgiasi, kai tikėdamiesi labai greitai praturtėti, investuoja į įvairias neaiškias platformas, ir taip praranda pakankamai įspūdingas sumas – po 30, 50 tūkstančių eurų“, – kalbėjo R. Matonis.

Policijos atstovas pastebėjo, kad nors apskritai nusikalstamumas šalyje mažėja, tačiau elektroninėje erdvėje jis auga ir sudaro apie 70 proc. visų sukčiavimo atvejų. Ypač tokių atvejų pradėjo daugėti nuo 2020 metų, kai šalyje buvo pandemija. O išaiškinti apgavikus yra sunku, kadangi kai kurie jų veikia ir iš Afrikos, Azijos  šalių, su kuriomis Lietuvos teisinis bendradarbiavimas pakankamai sudėtingas.

Pasak R. Matonio, dažniausiai bandoma apgauti siunčiant SMS žinutes. „Sukčiai jas siunčia apsimetę įvairiomis instancijomis – pavyzdžiui, Mokesčių inspekcija, policija, paštu, informuodami, kad gavote baudą, siuntą ir panašiai, ir reikalauja paspausti esamą nuorodą. Jokiu būdu nereikėtų to daryti, nepasitikslinus, ar tikrai įstaigos siuntė tokius laiškus“, – įspėjo policijos atstovas.

Pranešėjas sakė, kad ir pats prieš kelias dienas gavo tokio pobūdžio žinutę, o tai rodo, kad sukčiai nesirenka, ką apgauti, pagal amžių, profesiją ar turimas pajamas.

„Vadinamieji romantiniai sukčiai dažnai taikosi ir į senjoras. Paprastai savo profilyje įdėdami gražias nuotraukas, pristato save į atsargą išėjusiais karininkais, diplomatais, rašytojais, advokatais ir panašiai. Labai turtingais, tačiau  šiuo metu turinčiais problemų su pinigais. Susirašinėjimas gali trukti ir savaitę, mėnesį, kartais netgi metus. Per tą laiką moteris įsimyli nuostabius komplimentus žeriantį, „nuoširdų“ virtualų nepažįstamąjį. Tada jis pareiškia norą atvykti pasimatyti gyvai, tačiau prieš kelionę ar jos metu draugą ištinka kokia nors bėda, ir „mylimasis“ paprašo atsiųsti pinigų. Moteris juos perveda kartą, kitą… Praradusi santaupas supranta, kad buvo apgauta aferisto“, –  atskleidė labai dažnai romantinių apgavikų naudojamą sukčiavimo schemą policijos atstovas.

Kadangi sukčiai renkasi aukas gerai išnagrinėję socialiniuose tinkluose esančią informaciją apie žmogų, R. Matonis sakė, jog nereikėtų per daug viešinti asmeninių duomenų. O prieš pradedant susirašinėti, derėtų patikrinti, ar asmuo iš tiesų yra tas, kuriuo dedasi.

Kuria netikras paskyras

Lankydamiesi internete senjorai randa įvairių reklamų. Dezinformacijos analizės centro „Debunk.org“ vadovas Viktoras Daukšas informavo, kad Lietuvoje internetiniai sukčiai kuria didžiųjų naujienų portalų, žinomų prekių ženklų kopijas bei netikras jų „Facebook“ paskyras, labai panašias į originalias svetaines. Taip pat apgavikai išnaudoja Lietuvoje bei užsienyje gerai žinomus veidus – žurnalistus, politikus, sportininkus ir kitus. Tokių netikrų paskyrų turinys dažniausiai susijęs su žiniasklaidoje plačiai aptariamomis, skandalingomis, aktualiomis bei socialiai jautriomis temomis, tokiomis kaip kriminalinės naujienos, pensijų ir invalidumo išmokos, manipuliuojant jų turiniu taip, kad skandalas atrodytų susijęs su neva atskleista galimybe labai daug uždirbti.

V. Daukšas pateikė daug konkrečių pavyzdžių, kaip stengiamasi apgauti žmones. Pavyzdžiui, aktyviai buvo naudojami plačiai nuskambėjusios istorijos elementai apie dingusį bei mįslingomis aplinkybėmis žuvusį penkiolikmetį Mykolą Davidonį. Vartotojams pristatomi galimi įtariamieji, jų atvaizdai bei citatos. Pateikiami tėvų atvaizdai bei reakcijos į tariamų žudikų prisipažinimą.

Ypač plačiai panaudota istorija, susijusi su dviejų mažamečių mergaičių nužudymu. Žmonės supažindinami su neva tikrais nužudymo faktais bei priežastimis, kurios paskatino mergaičių motiną įvykdyti nusikaltimą. Vėlgi, istorija pateikiama per finansinės naudos prizmę, žadant atskleisti tiesą apie neva motinos uždirbtus pinigus. Nevengiama naudoti tokias žinutes „Moteris nuskandinusi dukras, tai padarė dėl vienos priežasties…“, „Šie faktai Jus šokiruos“, „Dviejų mažamečių mirtis Neryje: Kaip su tragedija susijęs tėvas?“, „Viskas po truputį aiškėja. Moteris nuskandinusi dukras, tai padarė dėl vienos priežasties…“,  „Paaiškėjo naujos garsiausios šių metų bylos aplinkybės…“

Analizės centro „Debunk.org“ vadovas pastebėjo, kad norėdami pritraukti „Facebook“ vartotojų dėmesį, aferistai skelbia absoliučiai fiktyvias žinomų žmonių su finansine sėkme susijusias istorijas: „Paaiškėjo netikėtos Andriaus Tapino slaptų pajamų detalės“, „Nauja ekonominė parama gyventojams. Vyriausybė patvirtino. Kiekvienas Lietuvos gyventojas gali gauti pajamų iš valstybės“, „Kodėl žinių vedėjas eteryje nutylėjo apie Tesla X projektą?“, „Naujovė finansų pasaulyje! Šią platformą peržiūrėjo visi pasaulio portalai, o mūsų žurnalistai neliko nuošalyje. Šiame projekte jau dalyvauja daugiau nei 102400 Lietuvos gyventojų!“, „Nauja milijardieriaus platforma: Marijonas Mikutavičius pasakoja apie savo testavimo patirtį.“

„Dezinformacijos analizės centras užfiksavo netgi 20 netikrų Lietuvos kariuomenės vado generolo Valdemaro Rupšio „Facebook“ paskyrų“, – sakė V. Daukšas.

Tokiose netikrose paskyrose būna nuorodos, kurias paspaudus vartotojas nukreipiamas į fiktyvią investicinę platformą. Prisijungus prie netikros investavimo platformos, pavagiami prisijungimo, kreditinių kortelių ir kiti asmeniniai duomenys bei pinigai. Vartotojai, įtikėję išgalvotomis istorijomis apie greitą uždarbį, toliau įtikinėjami dalyvauti fiktyviuose investiciniuose projektuose, jų dažniausiai prašoma autentifikuotis naudojant bankinių persijungimų ar bankinių kortelių duomenis. Tokiu būdu prisijungimo prie investicinės sistemos metu pavagiami vartotojų prisijungimo, mokėjimo kortelių bei kiti mokėjimo operacijai autentifikuoti bei atlikti reikalingi duomenys. Galiausiai, vartotojas netenka ne tik asmeninės prieigos prie interneto banko, bet ir savo pinigų.

V. Daukšas sakė, jog sukčių bandymai apgauti pasiekė apie 1 milijoną Lietuvos gyventojų, o tai – beveik pusė Lietuvos. Todėl dezinformacijos analizės centro „Debunk.org“ vadovas perspėjo, kad reikia būti ypač budriems ir būtinai tikrinti skelbiamą informaciją…

Genovaitė Kazielienė

Vyriausybės „Facebook“ nuotraukos