Šiais laikais dauguma žmonių dirba daug, sunkiai ir įtemptai. Todėl ne paslaptis, kad ne vienas pasvajoja, jog vos atėjus pensijai, jie paliks darbovietę. Ir tada dienų dienas galės veikti, ką norės. Deja, kartais, sulaukus to meto, kai atsisveikinama su darbu, senjorus užplūsta ne  itin geros emocijos.

Anot psichologų, viskas ne taip paprasta. Nors ir labai laukę, kada atlaisvės nuo  darbinių pareigų, kai jų netenka, pajunta dvejopą jausmą. Vienas – valio, aš laisvas, kitas – atsiradusi tuštuma. Juk daugelis skaičiavo darbo stažą dešimtimis metų, eiti į darbą buvo taip įprasta, kaip rytą suvalgyti sumuštinį ir išgerti arbatos arba kavos puodelį. Ir staiga – viskas apsivertė 360 laipsnių kampu.

Mokslininkai tyrė, kaip jaučiasi senjorai, išėję iš darbo. Buvo  apklausta beveik 120 įvairių profesijų žmonių, norint sužinoti, ką jie galvoja apie išėjimą į pensiją ir ką daro, kad pasiruoštų tam perėjimui.

Dauguma tų, kurie išėjo į užtarnautą poilsį, prisipažino, jog pensija yra visai ne tai, ko jie tikėjosi. Sakė, kad iš pradžių jautėsi lyg atostogautų. Tačiau vėliau tas nieko neveikimo džiugesys pradėjo sklaidytis. Atsirado kažkokia vidinė tuštuma, jie pasijuto niekam nereikalingi, ir tai pradėjo slėgti.

Be to, išėjimas iš darbo pasijuto ir finansiškai. Juk dažniausiai gaunama pensija nė iš tolo neprilygsta buvusiam uždarbiui. Sumažėjusios pajamos taip pat didina senjorų neužtikrintumo jausmą.

Todėl patariama išėjus į pensiją atrasti būdą, kaip darbą perkelti į naujo gyvenimo rėmus. Tai gali būti mėgiamas užsiėmimas. Darbavimasis sode, triūsimas nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro ne tik „užpildo“ laiką, bet ir priverčia pajusti pilnatvę: mano pasodinti augalai džiugina ne tik mane, bet ir aplinkinius; mano ekologiškai išaugintos daržovės bus naudingos vaikų ir anūkų sveikatai; mano paruošos gėrybės pravers žiemą.

Galbūt dirbdami turėjote svajonę, kuriai įgyvendinti vis trūkdavo laiko. Pavyzdžiui, lankyti šokių užsiėmimus, dainuoti chore.

Tad reikia ištuštėjusią ertmę pripildyti, kad vėl grįžtumėte į pilnavertę veiklą. Tuo labiau, kad gyvenimo trukmė ilgėja. Tai reiškia, jog jei į pensiją išėjote 64-erių, turėsite mažiausiai dar 20 metų turiningo senjorų laiko.