Ilgus metus Vilniaus miesto pagyvenusių žmonių asociacijai (VPŽA) vadovavo Vlada Maleckienė. Šiemet išrinktas naujas vadovas. Juo tapo Žirmūnų Tuskulėnų bendruomenės pirmininkas Remigijus Samuilevičius. Pateikiame interviu su naujuoju VPŽA pirmininku.

– Trumpai papasakokite apie save, kokia būtų Jūsų vizitinė kortelė?

– Nuo penkerių metų esu vilnietis. Baigiau Vilniaus universitetą, įgijau ekonomisto-statistiko profesiją. Dėsčiau statistiką Vilniaus universitete. Esu socialinių mokslų daktaras. Kai Lietuva tapo laisva, ėmiausi privataus verslo. Dirbau ir valstybės tarnyboje. Galų gale su visa sukaupta patirtimi pasinėriau į socialinę veiklą. Gana giliai domiuosi socialinėmis inovacijomis, nuolat ieškau sprendimų, kurie visuomenei, vietos bendruomenei duotų teigiamą socialinį poveikį sprendžiant vietos bendruomenės, o ypač vyresnio amžiaus žmonių kokybiškesnio gyvenimo, socialinės atskirties klausimus. Tai ir tolesnio mano gyvenimo prasmė. Esu vedęs. Dukra ir sūnus sukūrė savo šeimas, turiu dvi anūkes. Esu tikintis. Asmeniniai pomėgiai. Labai mėgstu filosofinio turinio knygas, publicistiką, rimtą muziką, bet patinka ir geras popsas, talentingas teatras taip pat žavi. Vienu žodžiu, esu neabejingas bet kuriam menui, kuris mane „veža“. Turiu ydą, nes kartais pernelyg jautriai įsijaučiu į tai, ką, mano manymu, politikai daro blogai. Deja, tikrai veiksmingų politikų sprendimų, susijusių su vyresnio amžiaus žmonėmis, randu vis mažiau. Nepriklausau ir nepriklausysiu jokiai politinei partijai ar visuomeniniam judėjimui. Ir pats taip darau, ir kitiems patariu politikus vertinti tik pagal realius jų darbus, o ne pagal kalbas.

– Kodėl susidomėjote pagyvenusių žmonių veikla, kokios mintys atvedė į VPŽA?

– Jau seniai aktyviai užsiimu bendruomenine veikla, esu Žirmūnų Tuskulėnų bendruomenės pirmininkas. Šioje veikloje daug dėmesio skyriau vyresnio amžiaus žmonių, senjorų socialiniams poreikiams tenkinti. Jau keleri metai bendradarbiaudami su labdaros ir paramos fondu „Maisto bankas“ organizuojame paramą maistu senjorams. Visada į bet kurį projektą buvo įtraukiami senjorams skirti šviečiamieji kultūriniai renginiai, būta ir veiklų, skirtų įsidarbinimui, tarpininkavimui gaunant socialines paslaugas. Todėl naujos VPŽA pirmininko pareigos tik padidino galimybes plėtoti jau vykdomus darbus. Jau beveik trejus metus esu pensininkas, tad gerai susigaudau, kaip gyvena pagyvenę žmonės, ko jiems trūksta, kuo būtų galima jiems pagelbėti, kad gyvenimas taptų sveikesnis, lengvesnis materialiai ir linksmesnis. Šioje veikloje man padeda ir įgytas išsilavinimas, nuolat apžvelgiu, kas daroma politikoje vyresnio amžiaus žmonių labui, mielai išklausau kitų vyresnio amžiaus žmonių nuomones, gilinuosi į jų lūkesčius.

– Kokie rūpesčiai šiandien slegia senjorus?

– Labai plati tema, jeigu pradėčiau detalizuoti, tai viso laikraščio neužtektų. Svarbiausia tai, kad pagal gaunamas pajamas ir paslaugas pagyvenusių žmonių socialinė atskirtis nuo kitų visuomenės grupių ne tik kad nemažėja, bet dar ir didėja. Gerai, kad šiek tiek gelbsti pensijų indeksacija. Dėl mažų pajamų atsiranda ir kasdieniai senjorų rūpesčiai: kaip gauti kokybiškas gydymo paslaugas, kaip turiningai praleisti laisvalaikį, kaip susikurti kokybišką gyvenamąją aplinką ir pan. Vis dėlto kai infliacija daugiau kaip 10 proc., tai ir indeksacija tik tepadengia maisto bei kitų produktų, vaistų kainų augimą. Šildymo kompensacija taip pat ne visiems prieinama dėl šiek tiek didesnių pajamų už numatytą dydį kompensacijai gauti. Vienas iš sprendimų – visiems senjorams padidinti pensijas ne procentais, o tiesiog mažiausiai po 100 eurų kiekvienam. Biudžetui tai kainuotų apie 720 mln. eurų, įvertinus akivaizdžius pinigų švaistymo atvejus, tai nėra didelė suma. Tai iš tikrųjų sumažintų po lygiai senjorų socialinę atskirtį. Sprendžiant aktualią didelių energijos kainų problemą, turėtų atsirasti būtent senjorų namų ūkių šildymo ir karšto vandens išlaidų „lubos“, kas jau padaryta nemažai Europos šalių. Atstovaudamas VPŽA narių interesams, aš, kaip pirmininkas, kartu su valdybos nariais sieksiu, kad pensijos didėtų, valstybė ir Vilniaus savivaldybė finansiškai prisidėtų prie komunalinių išlaidų senjorams mažinimo, padėtų senjorų interesams atstovaujančioms organizacijoms užtikrinti jų turiningesnį laisvalaikį, spręstų tam reikalingų patalpų, teikiamos internetu informacijos prieinamumo ir kitus senjorams aktualius klausimus. Laukia didelis darbas su politikais, ministerijomis, Vilniaus savivaldybe. Taip pat darbas ir su pačiais senjorais, kad jie nebūtų pasyvūs spręsdami savo problemas. Patys daugiau rūpintųsi savo sveikata, buitimi, pasidomėtų galima parama ir pan. Jeigu jau kitaip nepavyks politikų paprotinti priimti senjorams reikalingus sprendimus, kviesiu senjorus nepatingėti ir aktyviai dalyvauti protesto akcijose.

– Ko norite palinkėti savo bendraminčiams Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos proga?

– Šiais neramiais laikais norėčiau senjorams ir dar dirbantiems vyresnio amžiaus žmonėms palinkėti optimizmo, tikėjimo, kad viskas netrukus susitvarkys. Nepasiduokite blogai nuotaikai, ieškokite užsiėmimų, kurie Jums patinka, dalyvaukite saviveikloje, savanoriaukite ar kitaip save realizuokite, neužsidarykite vienatvėje. Aktyviai ieškokite savo ekonominių ir buities problemų sprendimo būdų, patarimų. Būkite visada jauni savo dvasia ir neprarasite energijos tai įgyvendinti. Na, o VPŽA stengsis Jums padėti.

Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos laikraštis „Senjoro žodis“, 2022 spalio mėnuo, Nr. 3–4