– Reikalas, senjoros, matote, yra toks, – paaiškino Dantė, – kad pagal labai seną teisę tik vyriškos giminės velniai gali tarnauti pragare, o velnienės turi gyventi pasaulyje tarp gyvųjų, kad vyrai vietoj vieno pragaro visada turėtų du.

Lakoniškas atsakymas

Pietinėje  Graikijos dalyje, Lakonijoje, gyveno spartiečiai, žinomi savo drąsa ir gyvenimo būdo paprastumu. Jie kalbėdavo trumpai, nevartodavo žodžių daugiau, negu jų reikia. Trumpas atsakymas ir dabar vadinamas lakonišku. Trumpai kalbėti – vadinasi, kalbėti pagal Lakonijos gyventojų būdą.

Makedonijos karalius Pilypas įsigeidė tapti visos Graikijos valdovu. Jis surinko didžiulę kariuomenę ir užkariavo visą Graikiją, išskyrus Lakoniją. Tada jis nusiuntė drąsiesiems Lakonijos gyventojams laišką, kuriame rašė: „Jei aš įsiveršiu į jūsų šalį, aš sugriausiu jūsų didžiausią miestą“.

Po kelių dienų Pilypas gavo atsakymą. Laiške buvo tik vienas žodis: „Jei“.

Tai – veidrodis

Generolas de Golis buvo meno mėgėjas. Nors jo skonis kiek senamadis, bet vis dėlto apie tapybą neblogai nusimanė. Generolas buvo trumparegis. Stengdamasis visada atrodyti kariškai pasitempęs, neapkentė akinių, nenorėjo, nemokėjo ir nemėgo jų nešioti. Ir štai, kaip visada be akinių, aplanko paveikslų parodą.

– Tai Mane, – sako de Golis, žiūrėdamas į prancūzų dailininko drobę.

– Ne, tai Mone,– atsakė parodos direktorius.

– Na, o čia Renuaras…

– Ne, tai Utrilas…

– Na, o čia tikriausiai Pikasas…

– Ne, generole, tai veidrodis…

Mirtis ir gyvenimas

Talis iš Mileto (625–540 m. pr. Kr.), filosofas ir matematikas, skelbė, kad tarp gyvenimo ir mirties nėra jokio skirtumo. Kažkas jo paklausė:

– Tai kodėl nemirštate?

– Todėl, kad nėra jokio skirtumo.

Mūšis

Spartos karaliui Leonidui mūšio metu pranešė, kad persų strėlės taip tankiai lekia, jog užstoja saulę. Karalius ramiai tarė:

– Hmm… Sunku. Teks kautis tamsoje.

lt.wikipedia.org/wiki/Lakonija