Jordanija: šalis, kurioje susipina istorija, tikėjimas ir žmonių šiluma
Lietuviai keliautojai vis dažniau vyksta į Jordaniją – vieną Artimųjų Rytų valstybių. Nors padėtis šiame regione nėra rami, tačiau Jordanija yra lyg ramybės oazė. Nes šioje šalyje galima patirti nepamirštamų įspūdžių – viename iš pasaulio stebuklu vadinamame Petros mieste, Negyvojoje jūroje, kurioje gali plūduriuoti paviršiuje, Vadi Rumo dykumoje, kur pasijunti lyg būtum Marse. Ir visur lydi nuoširdūs, pasiruošę bet kuriuo momentu padėti žmonės.
Jordanija – rami šalis, apsupta neramių kaimynų
Jordanija ribojasi su Sirija, Iraku, Izraeliu, Palestinos teritorijomis ir Saudo Arabija – šalimis, kurios per pastaruosius dešimtmečius patyrė daug karų ir sukrėtimų. Nepaisant to, pati Jordanija jau ilgą laiką išlieka rami ir stabili – nuo 1971 metų šalyje nevyko jokie kariniai veiksmai. Vietiniai tuo didžiuojasi ir neslepia: mes matėme, ką karas padaro žmonėms, todėl vertiname taiką.
Vėliava, matoma trijose valstybėse
Į šią šalį galima atvykti įvairiais būdais, mes iš Egipto laivu plaukėme per Akabos įlanką. Akaba – vienintelis Jordanijos miestas prie jūros ir vienintelis šalies jūrų uostas. Čia neįmanoma nepastebėti milžiniškos vėliavos, plevėsuojančios ant vieno aukščiausių pasaulyje stiebo, kurio ilgis siekia daugiau nei 130 metrų. Įspūdinga ir savo dydžiu (apie 30×60 metrų) vėliava esant geram orui matoma trijose valstybėse – Izraelyje, Egipte ir Saudo Arabijoje. Ši vėliava įtraukta į Gineso rekordų knygą.
Šventa žemė, apie kurią pasakojama Biblijoje
Jordanija – viena iš šalių, kurioje yra krikščionybės ištakos. Pagal Senąjį Testamentą, ant 817 metrų aukščio Nebo kalno, nuo kurio atsiveria panorama į Jordano slėnį ir Jerichono miestą, užkopęs Mozė pažvelgė į pažadėtąją žemę. Taip pat tikima, kad Jordano upėje buvo pakrikštytas Jėzus Kristus.
Karalius, kurį žmonės gerbia
Jordanija – monarchija. Daugelį metų šalį valdė karalius Huseinas, o po jo mirties sostą perėmė sūnus Abdullah II. Vietiniai apie karalių kalba su pagarba – ne iš baimės, o iš pasitikėjimo.
Pasak vietinių žmonių, būtent monarchija padėjo šaliai išlikti stabiliai, kai aplinkui viskas griuvo. Gal todėl čia retai išgirsi apie masines riaušes ar streikus – žmonės bijo bet kokių neramumų, kurie galėtų sugriauti trapų stabilumą.
Pensijos pakanka tik būtiniausiems poreikiams
Keliaujant po šalį, magėjo sužinoti, kokia čia yra pensininkų padėtis.
Pensinis amžius vyrams yra 60 metų, moterims – 55 metai. Kad žmogus turėtų teisę į senatvės pensiją, jis turi būti sumokėjęs socialinio draudimo įmokas mažiausiai 15 metų, tai yra 180 mėnesių draudimo stažo, iš jų bent 60 mėnesių turi būti sukaupti per paskutinius 10 metų iki pensijos. Jeigu stažo nepakanka, teisė į pilną pensiją nesuteikiama – tai dažna problema žmonėms, kurie dirbo nelegaliai arba ilgai buvo be darbo.
Gyventojai gali išeiti ir į ankstyvąją pensiją, jei vyrai turi ne mažiau kaip 21 metų, moterys – ne mažiau kaip 19 metų stažą. Tačiau tokia pensija yra mažesnė nei įprasta senatvės pensija, suma mažinama visam likusiam gyvenimui.
Pasak vietinių, valstybinė pensija Jordanijoje dažniausiai užtikrina tik pagrindinius poreikius. Todėl nemažai žmonių dirba ilgiau arba ieško papildomų pajamų, taip pat dažnai tėvams padeda vaikai, o neretai senjorai gyvena kartu su artimaisiais.
Genovaitė Kazielienė
Autorės nuotraukos