Kada visuomenė žmogų laiko „senu“?

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atliktoje apklausoje tyrinėtos Lietuvos gyventojų nuostatos apie vyresnio amžiaus žmones, dažniausi stereotipai, su amžiumi susijusių diskriminacijos patirčių paplitimas. Išsiaiškinti visuomenės nuomonę šiais klausimais svarbu tam, kad geriau suprastume, kaip ir kodėl atsiranda diskriminacija dėl amžiaus įvairiose srityse – diskriminacija, dėl kurios į tarnybą kasmet kreipiamasi daugiau nei šimtą kartų, rašoma interneto portale lygybe.lt.

Vienas svarbių aspektų – amžiaus ir senėjimo suvokimas visuomenėje. Nuo to gali priklausyti, kokio amžiaus žmonės rizikuoja dažniau susidurti su nepageidaujamu elgesiu dėl savo amžiaus. Apklausos dalyvių klausta: „Kaip manote, kokio amžiaus žmogus pradedamas laikyti „senu?“ Suskaičiavus Lietuvos gyventojų atsakymus paaiškėjo, kad amžiaus, kai vyras pradedamas laikyti „senu“ vidurkis yra 69 metai, o moters – 67 metai.

Rezultatai taip pat rodo, kad apklausos dalyviai moterį, dažniau nei vyrą, laiko „sena“ iki 59 metų.

Kaip gyventojų nuomonė apie amžių pasikeitė per 12 metų?

2011 metais tokio pat klausimo Lietuvos gyventojai buvo klausiami Eurobarometro apklausoje. Tą kartą klausimas nebuvo išskirtas pagal lytį, tačiau iš atsakymų sudarytas bendras amžiaus vidurkis, kai asmuo pradedamas laikyti „senu“ – 65 metai. Lyginant su naujausiais duomenimis, 2023-aisiais „senu“ žmogus pradedamas laikyti maždaug 3 metais vėliau.

Per 12 metų pakitusį „seno“ žmogaus suvokimą galima sieti su tuo, kad bėgant metams didėja tiek tikėtina gyvenimo trukmė, tiek tikėtina sveiko gyvenimo trukmė. Tai reiškia, kad vyresnio amžiaus žmonės ilgiau gyvena sveiką, aktyvų gyvenimą, ilgiau lieka darbo rinkoje, todėl ir visuomenės senumo suvokimas kinta.

Tikėtina sveiko gyvenimo trukmė didėja, tačiau skirtumai tarp lyčių nedingsta

Lietuvoje vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė, remiantis savo sveikatos vertinimu, per pastaruosius 15 metų pailgėjo. 2006 metais moterų vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė buvo 63,3 metų, vyrų – 57,8 metų, o 2021 m. moterų – 71,3 metų, vyrų – 64,6 metų. Vadinasi, moterys sveikai gyvena vidutiniškai 6,7 metais ilgiau, nei vyrai.

Verta pastebėti, kad net jei moterų tikėtina sveiko gyvenimo trukmė yra ilgesnė, visuomenės akyse „senomis“ jos pradedamos laikyti kiek anksčiau, nei vyrai. Tikėtina, kad tai susiję su jaunystės kultu, labiau nukreiptu į moteris, ypač išvaizdos srityje. Įvairūs „jaunystės išsaugojimo receptai“ dažniausiai orientuoti į moteris, tarsi neleidžiant joms senti, natūraliai keistis su amžiumi. Tai prisideda ir prie visuomenės požiūrio formavimosi.

Eurostato duomenimis, Lietuvos gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė per pastaruosius 10 metų taip pat augo. Nuo 74,1 m. 2012 metais iki 76 m. 2022 metais. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė moterims ir vyrams irgi skiriasi: 2012 m. moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 79,6 metų, vyrų – 68,4 metų. 2022 m. moterų – 80,3 metų, vyrų – 71,5 metų.

Atotrūkis tarp vyrų ir moterų tikėtinos gyvenimo trukmės taip pat susijęs su lyčių stereotipais ir skirtingais visuomenės lūkesčiais vyrams ir moterims. Iš vyrų tikimasi emocinio ir fizinio tvirtumo, nepažeidžiamumo, atsparumo, plačiai paplitę „vyrai neverkia“ ir kiti nepalaužiamo vyriškumo stereotipai. Tokie lūkesčiai daro poveikį vyrų fizinei ir psichikos sveikatai. Kadangi visuomenė tikisi, kad vyrai bus tvirti savaime, jie rečiau ieško sveikatos specialistų pagalbos, pavyzdžiui, rečiau kreipiasi psichologinės pagalbos, rečiau reguliariai tikrinasi sveikatą, dėl to dažniau miršta dėl onkologinių ir kitų ligų, nesulaukę senatvės.

pixabay.com. nuotr.

2 komentarai “Kada visuomenė žmogų laiko „senu“?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.