Kaip apskaičiuojama senatvės pensija Lietuvoje?

Planuojant išėjimą į pensiją daugelis užduoda tą patį klausimą – nuo ko priklauso būsimos pensijos dydis? Nors skaičiavimo tvarka gali atrodyti sudėtinga, iš tiesų pensiją lemia keli pagrindiniai rodikliai: sukauptas darbo stažas, įgyti pensijų apskaitos vienetai (taškai), bazinės pensijos dydis ir tuo metu galiojanti apskaitos vieneto vertė.

Iš ko susideda senatvės pensija?

Lietuvoje socialinio draudimo senatvės pensija susideda iš dviejų dalių:

• bendrosios pensijos dalies;
• individualiosios pensijos dalies.

Pirmoji priklauso nuo sukaupto darbo stažo, antroji – nuo per visą darbo laikotarpį sukauptų pensijų taškų.

Kada įgyjama teisė į senatvės pensiją?

Senatvės pensija skiriama tik tada, kai žmogus:

• sulaukia nustatyto pensinio amžiaus;
• yra sukaupęs reikiamą socialinio draudimo stažą.

Minimalus stažas, suteikiantis teisę gauti senatvės pensiją, yra 15 metų. Neturint tokio stažo, senatvės pensija neskiriama. Tuo metu būtinasis stažas, nuo kurio priklauso visa bendroji pensijos dalis, 2026 metais siekia 34,5 metų, o nuo 2027 metų sudarys 35 metus.

Kaip skaičiuojamas darbo stažas?

Vieneri stažo metai įgyjami tuomet, kai per metus sumokamos socialinio draudimo įmokos nuo pajamų, kurios siekia bent 12 minimalių mėnesinių algų (MMA).

Jeigu žmogus dirbo trumpiau arba įmokos buvo mokamos nuo mažesnių pajamų, stažas skaičiuojamas proporcingai.

Pavyzdžiui:

• žmogus 2025 metais dirbo tik penkis mėnesius, tačiau jo pajamos viršijo nustatytą ribą – jis įgijo visus vienerius stažo metus;
• jei penkis mėnesius dirbo už minimalią algą, sukaups tik apie penkis mėnesius stažo.

Svarbu žinoti, kad per vienerius metus negalima sukaupti daugiau nei vienų stažo metų.

Kokie laikotarpiai taip pat įskaitomi į stažą?

Į darbo stažą įtraukiami ne tik darbo metai.

Taip pat įskaičiuojami laikotarpiai, kai žmogus gavo:

• ligos išmoką;
• motinystės ar tėvystės išmoką;
• vaiko priežiūros išmoką;
• nedarbo išmoką;
• profesinės reabilitacijos išmoką;
• dalinio darbo ar netekto darbingumo išmokas.

Kas yra pensijų taškai?

Be stažo, būsimos pensijos dydį lemia ir sukaupti apskaitos vienetai, dar vadinami pensijų taškais. Vienas taškas sukaupiamas tuomet, kai per metus socialinio draudimo įmokos sumokamos nuo pajamų, lygių 12 vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Jeigu pajamos mažesnės – sukaupiama tik dalis taško. Jeigu pajamos didesnės – galima sukaupti daugiau taškų, tačiau per vienus metus jų skaičius negali viršyti 5.

Kiek taškų galima sukaupti?

Pavyzdžiui, 2026 metais:

Tai reiškia, kad kuo didesnės oficialios pajamos ir kuo ilgiau jos gaunamos, tuo daugiau sukaupiama pensijų taškų.

Nuo ko priklauso galutinis pensijos dydis?

Pensijos suma apskaičiuojama sudedant:

• bazinę pensijos dalį;
• individualiąją dalį, kuri priklauso nuo sukauptų taškų.

Pavyzdžiui:

• sukaupus 34,5 metų stažo ir 19 taškų, pensija siektų apie 482 Eur;
• sukaupus 42 metų stažo ir 72 taškus, ji sudarytų apie 983 Eur;
• žmogus, turintis 45 metų stažą ir 225 taškus, galėtų gauti daugiau kaip 2 250 Eur pensiją.

Dar keli svarbūs niuansai

Gyventojams verta pasitikrinti savo sukauptus duomenis, ypač jei jie dirbo iki 1994 metų. Jei „Sodra“ neturi informacijos apie tuo metu įgytą stažą, reikia pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Taip pat svarbu žinoti, kad patikslinus ankstesnių metų darbo užmokesčio duomenis, gali keistis ir būsimos pensijos dydis.

Be to, tiek bazinės pensijos dydis, tiek pensijų taško vertė kasmet indeksuojami, todėl galutinė pensija priklauso ir nuo ekonominių rodiklių tais metais, kai žmogus išeina į pensiją.

Svarbiausia prisiminti: didžiausią įtaką būsimos pensijos dydžiui turi oficialiai deklaruotos pajamos, sukauptas darbo stažas ir per visą karjerą surinkti pensijų taškai. Kuo ilgesnė darbo karjera ir kuo didesnės socialinio draudimo įmokos, tuo didesnė tikėtina senatvės pensija.

Parengta pagal „Sodros“ informaciją