Kaip atsispirti antibiotikų atsparumui

Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms (AMR) yra viena didžiausių šiuolaikinių pasaulio sveikatos grėsmių, keliančių pavojų ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams. Ši problema yra globali – bakterijos, atsparios antibiotikams, gali plisti tarp žmonių, gyvūnų ir aplinkos, sukeldamos sunkiai gydomas infekcijas, o kartu ir didžiulę ekonominę bei socialinę naštą.

Kaip plinta atsparios bakterijos?

AMR plitimas glaudžiai susijęs su žmonių ir gyvūnų sveikatos sąveika. Pavyzdžiui, netinkamas antibiotikų naudojimas gyvulininkystėje gali paskatinti atsparių bakterijų atsiradimą. Šios bakterijos gali per maistą, vandenį ar tiesioginį kontaktą patekti į žmogaus organizmą, kelti pavojų sveikatai ir sukelti infekcijas, kurioms gydyti gali nebepakakti veiksmingų vaistų.

Jei šios problemos nesuvaldysime, prognozuojama, kad iki 2050 metų dėl atsparių bakterijų pasaulyje kasmet mirs iki 10 milijonų žmonių.

AMR poveikio mastas jau dabar

2019 metais AMR jau buvo susijęs su apie 4,95 milijono mirčių, iš kurių 1,27 milijono mirčių tiesiogiai sukėlė antibiotikams atsparios bakterijos. Šie skaičiai rodo, kad atsparumas antibiotikams yra ne mažesnė grėsmė nei tokios ligos kaip ŽIV ar maliarija.

Labiausiai nuo AMR kenčia Vakarų Sacharos Afrika, kur mirtingumas dėl atsparių bakterijų siekia 27,3 mirties atvejo 100 000 gyventojų. Palyginimui, Australijoje šis rodiklis yra gerokai mažesnis – 6,5 atvejo 100 000 gyventojų.

Pavojingiausios bakterijos

Naujausi tyrimai atskleidė, kad tik šešios bakterijų rūšys sudaro daugiau nei 70 % mirčių, susijusių su atsparumu antibiotikams, įskaitant trečiosios kartos cefalosporinams ir karbapenemams. Vienas ryškiausių pavyzdžių yra meticilinui atsparus Staphylococcus aureus (MRSA), kuris 2019 metais nusinešė daugiau nei 100 000 gyvybių.

Kitos bakterijos, tokios kaip Klebsiella pneumoniae ar Escherichia coli, taip pat kelia didelį pavojų sveikatai dėl jų atsparumo pagrindiniams antibiotikams. Dėl šių bakterijų atsparumo gydymo procesai tampa sudėtingesni, didėja sveikatos priežiūros išlaidos, o pacientų mirtingumas – gerokai aukštesnis.

Kaip galime suvaldyti problemą?

Pasak ekspertų, AMR krizė dar gali būti suvaldyta, jei veiksime greitai ir koordinuotai. Esminiai veiksmai apima kelis aspektus. Tai infekcijų prevencija ir kontrolė: stiprinant higienos standartus, užtikrinant vakcinaciją ir diegiant veiksmingas infekcijų kontrolės priemones, galima sumažinti atsparumo plitimą. Taip pat tikslingą antibiotikų vartojimą, nes atsakingas vaistų skyrimas ir vartojimas – pagrindinė priemonė, padedanti sumažinti atsparių bakterijų atsiradimą.

Reikia vykdyti ir tyrimų bei laboratorijų plėtrą, nes  daugelyje mažų pajamų šalių trūksta tikslių duomenų apie infekcijas ir bakterijų atsparumą, todėl būtina investuoti į mokslinius tyrimus ir laboratorijų tinklų stiprinimą.

Išspręsti šią problemą gali naujų vaistų kūrimas. Šiuo metu pasaulyje trūksta naujų antibiotikų ir vakcinų, galinčių efektyviai kovoti su atspariosiomis bakterijomis.

Ką gali daryti kiekvienas?

Ši problema nėra vien tik gydytojų ar mokslininkų atsakomybė. Kiekvienas žmogus gali prisidėti prie AMR valdymo. Reikėtų vartoti antibiotikus tik tada, kai juos paskiria gydytojas. Taip pat laikytis gerosios higienos praktikos: dažnai plauti rankas, saugoti maisto švarą ir laikytis vakcinacijos rekomendacijų.

pexels. com. nuotr.