Nugyventi iki senatvės yra vienas dalykas. Būti kuo sveikesniam tokiame  amžiuje – kitas reikalas. Ką reikėtų daryti, kad tai įvyktų? Pateikiame keletą ekspertų patarimų.

Svarbu ne tik nugyventi iki 90 metų, bet ir išlaikyti gyvenimo kokybę, kuri labai priklauso nuo bendros sveikatos būklės. Tik 20-25 proc.  mūsų gyvenimo trukmės lemia genetika. Dominuojantis ilgaamžiškumo veiksnys (70 proc.) yra sveikas gyvenimo būdas.

Yra įrodyta, kad gyvenimą prailgina  fizinis aktyvumas.

Nejudant raumeninis audinys silpsta, atrofuojasi, kaulai tampa trapūs, kūnas nyksta. Aktyvūs raumenys gamina senėjimą stabdančias medžiagas, kurios palaiko gerą viso kūno formą.

 Geriau nevalgyti nei persivalgyti

Nesvarbu, ar esate vegetaras, ar valgote mėsą. Svarbiausia, kad maistas būtų subalansuotas ir organizmas gautų visas reikalingas medžiagas. Svarbu ne tik ką, bet ir kiek valgai. Persivalgymas ir antsvoris yra užtikrintas būdas priešlaikiniam senėjimui. Reikėtų nuo stalo pakilti jaučiant nedidelį alkį. Pakanka sumažinti dienos raciono kalorijų kiekį 10-15 pro., kad taptumėte judresni ir sveikesni.

Daugiau skaidulų, mažiau druskos

Žalios daržovės, vaisiai ir žalumynai yra skaidulų šaltinis. Reikalinga tokių produktų paros norma sveikam senėjimui – 400-600 gramų. Tačiau neskubėkite daržovių gausiai sūdyti, druskos vartokite ne daugiau kaip 5 gramus per dieną. Atminkite, kad kai kuriuose maisto produktuose jau yra druskos. Jei norite ilgai išlikti sveiki ir aktyvūs, pripraskite prie nesūdyto maisto.

Jokių blogųjų angliavandenių!

Cukrus, saldainiai, pyragaičiai ir kiti saldumynai yra lengvai virškinami angliavandeniai. Jie suteikia greitą, bet trumpalaikę energiją ir „apkrauna“ kasą, ir tai nėra pagrindinis jų pavojus. Tokie angliavandeniai dalyvauja elastino ir kolageno, pagrindinių kraujagyslių sienelių struktūrinių baltymų, glikacijoje, kuomet cukraus molekulė (gliukozė arba fruktozė), susijungia su baltymų molekulėmis ir/arba lipidų molekulėmis ir gadina pastarųjų funkcijas.  Dėl to kraujagyslės praranda savo elastingumą, pažeidžiamas vidinis kraujagyslių sluoksnis ir tai gali sukelti aterosklerozę. Saldumynų vartojimas dideliais kiekiais gali lemti  ankstyvą raukšlių atsiradimą.

Įpročiai, kurie vagia metus

Visi žino apie alkoholio ir nikotino pavojų. Žmonės, turintys žalingų įpročių, dažniausiai atrodo vyresni nei iš tikrųjų. Remiantis statistika, rūkantieji praranda vidutiniškai 14 gyvenimo metų, o tie, kurie pradėjo rūkyti paauglystėje, gali prarasti net 25 metus. Net retas, „tik per šventes“, besaikis stipraus alkoholio vartojimas gyvenimą sutrumpina vidutiniškai 9–10 metų, tai įrodyta tyrimais.

Labai svarbu – prevencija

Kitas raktas į ilgą ir sveiką gyvenimą yra prevencija. Užkirsti kelią ligai yra lengviau nei ją gydyti, o laiku pradėtas gydymas gali išgelbėti nuo daugelio problemų ir pavojingų komplikacijų. Reguliariai stebėkite kraujospūdį, gliukozės ir cholesterolio kiekį kraujyje. Kasmetinė medicininė apžiūra – puiki priežastis apsilankyti rajono poliklinikoje, pasidaryti kraujo tyrimą, EKG, atlikti onkologinę patikrą.

Mokslas įrodė, kad išsilavinimo lygis turi įtakos gyvenimo trukmei. Ar pastebėjote, kad akademikai ir profesoriai ilgai gyvena? Ir ne todėl, kad jie žino kokią nors ilgaamžiškumo paslaptį. Jų smegenys aktyviai funkcionuoja ir vyresniame amžiuje, pažintinė veikla prailgina gyvenimą. Šis metodas tinkamas ne tik mokslininkams. Nuolatinė protinė ir kūrybinė veikla, mokymasis, domėjimasis kažkuo nauju, ryškių įspūdžių patyrimas prailgins jūsų gyvenimo metus ir išsaugos sveiką protą.

Bendraukite

Socialinė izoliacija yra itin neigiamas veiksnys sveikatai. Pavyzdžiui, išėjęs į pensiją žmogus praranda daugybę ryšių, turi laisvo laiko, kurio nėra kuo užpildyti. Vienatvė ir savirealizacijos galimybių stoka gerokai paspartina senėjimą. Bendravimas su artimaisiais, naujos pažintys ir pomėgiai – visa tai leis išlaikyti socialinius ryšius ir kuo ilgiau išlikti aktyviems.

pexels.com nuotr.