Kai į namus parsinešame mielą pūkų kamuoliuką, džiaugiamės jo šėlionėmis. Tačiau kartkartėmis šuniukas „palieka žymes“ ant grindų ar kilimo. Tai nelabai suderinama su malonumu, tad norime kuo greičiau šunelį išmokyti pasiprašytį į lauką. Kaip tai padaryti?

Reikia sistemingų pastangų

Kol šuniukas dar labai mažas, į lauką galit tekti eiti 5 ar dar daugiau kartų, tačiau tik taip galėsite pasiekti rezultatų. Įprastai šuniukai nori tuštintis po miego, todėl stebėkite, kada jūsų augintinis prabunda, ir būkite pasirengę eiti į lauką. Kai keturkojis jau bus suaugesnis, jį išvesti prireiks 2–3 kartus per dieną, tačiau iki tol tam reikės skirti kur kas daugiau dėmesio.

Stebėkite šuniuką

Kartais šeimininkai nė nepastebi, kad augintinis prašosi į lauką, todėl reikėtų atidžiau juos stebėti.

Jei šunelis bėga prie durų, ima lekuoti ar inkšti, tai gali būti pakankamai aiškūs ženklai, kad jis jau nori į lauką. Neignoruokite to – net ir tada, jei prašomasi naktį. Žinoma, ne visada yra lengva pakilti iš lovos ir išeiti į lauką, tačiau turėkite omeny tai, kad mažų šuniukų šlapimo pūslė yra gerokai silpnesnė nei suaugusių. Jei ignoruosite augintinio rodomus ženklus, kitą kartą jis tiesiog pritūps ir atliks gamtinius reikalus savo pasirinktoje vietoje.

Nebarkite, jei atsitinka nelaimė

Jei taip atsitinka, nereikėtų jo barti ir gėdinti. Dažnai šeimininkai mano, kad šuniukai supranta, už ką yra baudžiami, tačiau tai – ne visai tiesa. Pakeltas šeimininko tonas jau pats savaime nėra malonus, todėl natūralu, kad šuniukas susigūžia ar rodo kitus „gėdos“ ženklus. Galite būti tikri, kad net ir labai „prasikaltęs“ augintinis vėliau kartos tas pačias klaidas, todėl tiesiog išvalykite, ką jis pridirbo.

Paskatinimas už vietoje atliktus reikalus

Kai augintinis gamtinius reikalus atlieka lauke – negailėkite pagyrimų ir skaniukų. Tai jam  bus paskata kartoti savo elgesį. Vis dėlto, kartais šeimininkai susiduria su problema, kuomet šuo tik uostinėja žemę, tačiau nesiryžta pritūpti atlikti reikalų, o grįžus namo tuojau pat palieka balutę. Ši problema yra ganėtinai paprastai išsprendžiama – išėję į lauką nevaikščiokite pernelyg didelių atstumų, tačiau pasirinkite gana nedidelį žemės plotą (pavyzdžiui, 2×2 m), kuriame raginkite augintinį atlikti gamtinius reikalus. Vėliau galite įvesti komandą, kuria raginsite gamtinius reikalus atlikti greičiau. Tai pravers ne tik tada, kai augintinis yra mokomas tuštintis lauke. Bus naudinga ir tada, kai šuo jau bus suaugęs (juk kartais nėra pakankamai laiko laukti, kol šuo išsirinktis tinkamą vietą).

Pamirškite palutes

Nors didžioji dalis šunų augintojų pirmiausia bando pripratinti augintinį tuštintis ant palutės, tačiau tokiu būdu daroma meškos paslauga: pratinimas reikalus atlikti lauke neretai užsitęsia, be to, palutės šuniukui gali kelti asociacijas ir su kitais minkštais paviršiais. Būtent todėl augintinis gali pradėti šlapintis ir tuštintis ant kilimo, sofos, ir t.t. Nors palutės gali pasitarnauti tada, kai šuniukas dar yra labai mažas ir nėra sulaukęs visų būtinų skiepų, tačiau vėliau palutę vertėtų patraukti. Vis dėlto, jei manote, kad mokymas gamtinius reikalus atlikti ant palutės yra geriausia išeitis, galite išbandyti įvairias pritraukiančias priemones. Nepamirškite girti, jei šuniukas tuštinasi tam skirtoje vietoje!

Vieni šuniukai labai greitai perpranta, kad gamtinių reikalų atlikimas leidžiamas tik lauke, o kitiems prireikia šiek tiek daugiau laiko, todėl nenuleiskite rankų, ir tikrai pasieksite puikių rezultatų.