Kepame blynus: kokią tešlą rinktis?
Ne vienuose namuose blynai – įprastas ir mėgiamas patiekalas. Ypač dažnai juos kepa senjorės: mat, turi laiko, miltai – ne patys brangiausi produktai, tad galima ir sutaupyti… Tačiau technologijoms žengiant į priekį, vis populiarėja ir įvairūs kepimo mišiniai. Ar skiriasi blynai iš įprastos miltų tešlos ir kepimo mišinio, aiškina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai.
Miltai ne tik kvietiniai, bet ir kukurūzų, grikių, avižų, žirnių
Įprastai, vadinamieji miltiniai blynai, namų virtuvėje yra kepami iš kelių ingredientų: miltų, pieno, kiaušinių, druskos. Pagardinimui dedami įvairūs priedai: obuoliai, bananai ir t. t. Blynų receptų yra ir daugiau: kepami su mielėmis, panaudojant skirtingų miltų rūšis arba skirtingas sudėtines dalis.
Taigi, gaminant tešlą patiems – pagrindinė blynų sudedamoji dalis yra miltai. Miltai – tai produktas gaminamas smulkinant, trupinant, rūšiuojant, termiškai apdorojant valytus grūdus. Miltų rūšių yra pačių įvairiausių, tačiau gaminant blynus populiariausi yra kvietiniai ir ruginiai miltai, nes dėl savo surišančiųjų savybių – padeda išlaikyti reikiamą formą, purumą. Norint pagerinti blynų maistines savybes, dalį kvietinių miltų galima pakeisti kukurūzų, grikių, avižų, sorų ar riešutų miltais, bet svarbu nepamiršti, kad tokiu atveju reikės įdėti daugiau klampumą suteikiančios medžiagos – kiaušinių, bananų ar kt., nes šios rūšies miltai neturi glitimo.
Kokios spalvos miltai vertingesni
Vertingesni mitybai yra visų grūdo dalių miltai, nes juose randama daugiau vitaminų, mineralinių ir skaidulinių medžiagų. Iš visų grūdo dalių miltų pvz. ruginių, iškepti blynai mažiau kaloringi, turi daugiau skaidulinių medžiagų bei B grupės vitaminų. Ne ką prastesni ir avižų miltai, iš kurių puikiai galima iškepti blynus net nemaišant su kitomis rūšimis. Vertėtų nepamiršti ir žirnių miltų – juose gausu baltymų, o iškepti blynai būna ryškesnio gelsvo atspalvio. Miltų spalva atspindi mineralinių ir skaidulinių medžiagų kiekį, tad tamsiausi miltai bus sveikatai palankesni, nes juose yra didelis šių medžiagų kiekis.
Kepimo mišiniuose – ir maisto priedai
Tuo tarpu, vis populiarėjanti alternatyva – kepimo mišiniai. Tai produktas, kuris dažniausiai būna sudarytas iš daugelio įvairių sudedamųjų dalių – miltų, cukraus, kiaušinių trynių ir baltymų miltelių (kartu arba atskirai), druskos, pieno miltelių, kepimo miltelių, krakmolo, kvapiųjų medžiagų ir kt. Gyvūninės kilmės maisto produktai, siekiant juos išgauti sausos konsistencijos, yra išdžiovinami aukštoje temperatūroje, bet dėl to jų maistinės savybės nesuprastėja kardinaliai. Kalbant apie kepimo miltelius, tai jau visiškai kitokio pobūdžio sudedamoji dalis.
Apie kepimo miltelius
Kepimo milteliai – tai tam tikrų komponentų mišinys, kuriame randamos tešlos kildymo medžiagos arba medžiagų deriniai, išlaisvinantys dujas, kildinančias tešlą arba plaktą tešlą. Taip pat kepimo mišiniuose yra ir maisto priedai, kaip pvz.: E 500 (natrio karbonatas), E 501 (kalio karbonatas), E 503 (amonio karbonatas) ir kt. Be šių komponentų dedami ir miltai (daugiausiai – kvietiniai). Dažniausiai sausų kepiniams skirtų mišinių sudedamųjų dalių sąraše galima pastebėti kvapiąją medžiagą vaniliną, kurią nemaža dalis vartotojų vis dar painioja su vanile. Tai visiškai skirtingi produktai. Vanilė yra natūrali medžiaga, aromatinis prieskonis, o vanilinas – cheminis elementas, dirbtinė kvapioji medžiaga.
Reikėtų atidžiai vertinti sudedamųjų dalių sąrašą
Nors Europos Sąjungoje taikomi labai griežti reikalavimai tam, kad medžiagos atitiktų reikalavimus ir būtų saugios naudoti, tačiau žinoti vis tiek reikėtų, jog kuo daugiau apdirbtas produktas bus naudojamas maisto gamybai, tuo mažesnė bus galutinio produkto, šiuo atveju – blynų, maistinė vertė. Tuo tarpu senjorams naudojant atskirus neapdirbtus produktus, maistinę vertę galima išlaikyti aukštesnę. Todėl vartotojams visuomet reikėtų atidžiai skaityti maisto produktų etiketę ir atidžiai vertinti sudedamųjų dalių sąrašą.