Kokia buvo 2025–2026 metų žiema

Kuo pasižymėjo praėjusių metų žiema, apžvelgia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai.

Anomaliai šilta pradžia ir vėlesni šalčiai bei speigai

Anomaliai šiltą 2025–2026 m. žiemos sezono pradžią lėmė labai gilių ciklonų serija, kurie įtakojo šilto oro prietaką nuo Šiaurės Atlanto vandenyno. Nuo gruodžio III dešimtadienio virš Šiaurės Rytų ir Šiaurės Vakarų Atlanto vandenyno prasidėjo formuotis nepastovios aukšto slėgio sritys, kurios blokavo šiltų oro masių iš Vakarų pernašą, todėl įvyko trumpi atšalimai apie Kalėdas bei Naujuosius metus.

Maždaug apie sausio I dešimtadienio vidurį susiformavo šiltas oro mases nuo Atlanto blokuojanti aukšto slėgio sritis virš Skandinavijos ir Vidurio Europos, kuri lėmė Lietuvoje ilgalaikį orų atvėsimą  bei sausus ir mažai debesuotus orus. Sausio III ir vasario I dešimtadieniais įsiveržus šiltoms oro masėms iš Pietų ir Pietvakarių, šiluma žemės paviršiaus nepasiekė, nes buvo per silpnas vėjas bei šilumos srautas, kad sugebėtų išstumti šaltą ir sunkų orą, susikaupusį prie žemės paviršiaus (kurį palaikė ir sniego dangos vėsinantis efektas). Tačiau didesniame aukštyje nuo žemės paviršiaus oro temperatūra buvo teigiama (nes šiltas oras užslinkdavo virš šalto), dėl to Pietų Lietuvoje buvo fiksuojama lijundra.

Vasario anomaliai šaltus orus lėmė poliarinio sūkurio susilpnėjimas, kurį sukėlė staigus stratosferos atšilimas. Poliariniui sūkuriui susilpnėjus, įvyko sausų ir šaltų arktinių oro masių įsiveržimai į vidutines platumas, kurie pasiekė ir Lietuvą. Šiltą vasario pabaigą bei pasiektą vasario 28 d. šilumos rekordą Lietuvoje lėmė nuo Pietvakarių Europos link Šiaurės Rytų plūstelėjusi šiluma.

Keturiolikta šalčiausia žiema Lietuvoje nuo 1961 m.

Praėjusi žiema buvo keturiolikta šalčiausia žiema Lietuvoje nuo 1961 m. Jos vidutinė oro temperatūra siekė -5 °C, kas yra net 2,8 °C šalčiau, nei 1991–2020 daugiametė norma (SKN). Paskutinį kartą šaltesnė žiema buvo tik 2010–2011 m., kai vidutinė oro temperatūra siekė vos -5,7 °C. XXI a. pasitaikė vos trys šaltesnės žiemos už šią, iš kurių šalčiausia buvo 2002–2003 m. žiema (-6,1 °C).

Nors praėjusi žiema buvo šalta, tačiau kontrastinga, kadangi gruodis buvo labai šiltas, o sausis ir vasaris buvo labai šalti. 2026 m. sausio 1 d. – vasario 28 d. laikotarpio vidurkis siekė vos -8,5 °C, kas yra net 5,8 °C žemiau už SKN. Tai yra šalčiausias šių dviejų mėnesių periodas nuo 1987 m. ir šeštas šalčiausias nuo 1961 m. Tačiau, dar įspūdingiau atrodo sausio II – vasario II dešimtadienių periodas, kuris buvo pats šalčiausias praėjusios žiemos laikotarpis ir kurio vidutinė oro temperatūra siekė vos -10,8 °C. Tai buvo antras šalčiausias sausio II – vasario II dešimtadienių periodas nuo 1961 m. ir nusileido tik 1985 m. (-12,1 °C).

Keturi speigo atvejai

Per šį labai šaltą periodą, po beveik 14 metų pertraukos, buvo užfiksuoti ir keturi speigo atvejai. Sausio 31 d., vasario 1 d. bei vasario 17 d. speigo atvejai buvo lokalūs, kadangi pasitaikė tik 1–2 vietovėse, tačiau vasario 2 d. speigas buvo fiksuotas didelėje šalies dalyje. Laikotarpyje nuo sausio 8 d. iki sausio 26 d. (19 d.) visoje šalyje nepasitaikė nei vienos atodrėkio dienos (kai maksimali paros oro temperatūra viršijo 0 °C).

Ilgiausiai be pertraukos oro temperatūra virš 0 °C nepakilo Laukuvoje, kur imtinai nuo sausio 3 d. iki vasario 21 d. (50 d.) nepasitaikė nei vienos dienos, kai maksimali paros oro temperatūra pakilo virš 0 °C. Nors praėjusi žiema buvo labai šalta, tačiau trumpesnė už daugiametį vidurkį. Tai lėmė nuo 1961 m. ketvirtas šilčiausias gruodis, dėl kurio žiemos meteorologinis sezonas (vidutinės paros oro temperatūros pastovus perėjimas žemiau 0 °C) prasidėjo net 21 d. vėliau (vidutiniškai sausio 1 d.). O šiltesni už vidurkį orai vasario pabaigoje bei kovo pradžioje lėmė ankstesnę meteorologinės žiemos pabaigą.

54 dienos iš 90-imties buvo šaltesnės už jų vidutinę oro temperatūrą

2025–2026 m. žiemą dauguma dienų, net 54 d. iš 90 d., buvo šaltesnės už jų vidutinę oro temperatūrą. Gruodį vos 4 d. buvo šaltesnės už jų vidutinę oro temperatūrą. Tačiau sausį ir vasarį tokių dienų buvo atitinkamai net 29 d. ir 21 d. Pati šilčiausia sezono diena buvo gruodžio 11 d., kurios vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė net 8,4 °C. Tačiau aukščiausia maksimali paros oro temperatūra praėjusią žiemą buvo užfiksuota vasario 28 d., kai oro temperatūra Varėnoje sušilo net iki 13,5 °C ir pamušė ankstesnį tos dienos maksimalios paros oro temperatūros rekordą. Šalčiausia sezono diena buvo vasario 2 d., kurios vidutinė oro temperatūra vos siekė -21,4 °C. Tą pačią dieną buvo užfiksuota ir sezono žemiausia minimali paros oro temperatūra, kuri siekė -34,3 °C Šeduvoje.

3 šilčiausios dienos ir 3 šalčiausios dienos rekordai

Praėjusią žiemą buvo išmatuoti 3 šilčiausios dienos (maksimalios paros oro temperatūros) ir 3 šalčiausios dienos (minimalios paros oro temperatūros) rekordai. Du šilčiausios dienos rekordai buvo užfiksuoti gruodį bei vienas vasarį, o visi šalčiausios dienos rekordai buvo užfiksuoti vasarį (2 lentelė).

Susidarė stora sniego danga

2025–2026 m. žiemą Lietuvoje vidutiniškai pasitaikė 62 d. su ≥1 cm storio sniego danga, kas yra maždaug 11 d. (1,2 karto) daugiau už SKN (51 d.). Beveik visoje Lietuvoje (išskyrus tris sausio dienas pietvakariniame šalies pakraštyje), kiekvieną sausio ir vasario dieną buvo susidariusi bent 1 cm storio sniego danga, kas yra atitinkamai 12 d. ir 10 d. ilgiau, nei įprastai. Tačiau labai šilti gruodžio orai lėmė, jog gruodį vidutiniškai Lietuvoje bent 1 cm storio sniego danga buvo susidariusi vos 3 d., t. y. net 11 d. trumpiau už SKN. Dar įspūdingiau atrodo praėjusios žiemos ≥5 cm ir ≥10 cm storio sniego dangos trukmės skaičiai, kadangi tokio storio sniego danga Lietuvoje vidutiniškai buvo susidariusi atitinkamai 58 d. ir 51 d., kas yra net 26 d. (1,8 karto) ir 32 d. (2,7 karto) ilgiau už SKN.

Praėjusią žiemą Lietuvoje storiausia sniego danga buvo susidariusi vasario 19–20 d. Laukuvoje, kur ji siekė net 66 cm. Tuo tarpu Kybartai ir Marijampolė pasižymėjo mažiausiu maksimaliu sniego dangos storiu, kuris per visą žiemą niekada neviršijo 16 cm. Dėl gausaus snygio sausio mėnesį ekstremalią situaciją buvo paskelbęs Plungės rajonas, o vasarį – Raseinių bei Utenos rajonai.

Žiema buvo labai sausa

2025–2026 m. žiema buvo ne tik labai šalta, bet ir labai sausa. Praėjusią žiemą Lietuvoje vidutiniškai iškrito vos 86,9 mm kritulių, net 43 % mažiau už SKN (152 mm). Sausesnė žiema paskutinį kartą pasitaikė tik 1972 m., todėl ji tapo sausiausia XXI a. žiema bei septinta sausiausia žiema nuo 1961 m. Tačiau praėjusią žiemą pasitaikė ir dienų su labai gausiais krituliais. Sausio pirmosiomis dienomis dėl ciklono vardu „Anna“ vakariniuose šalies rajonuose iškrito daugiau nei pusė mėnesio normos kritulių, o Kretingoje net 106 % sausio mėnesio SKN (78,8 mm). Didelė dalis kritulių buvo sniego pavidalo, dėl to vakariniuose šalies rajonuose buvo fiksuotas pavojingas snygis bei susidarė stora sniego danga (vietomis net virš 55 cm).

Praėjusi žiema tapo ir viena labiausiai saulėtų žiemų nuo 1961 m., kadangi jos Saulės spindėjimo trukmė siekė net 202 val., t. y. beveik 67 val. (49,3 %) ilgesnė už SKN (135 val.). 2025–2026 m. žiema užėmė antrą vietą pagal Saulės spindėjimo trukmę ir nusileido tik 1975–1976 m. žiemai (215 val.).

meteo.lt informacija