Kokiais atvejais galima gauti finansinę paramą

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena – kai gyventojai susiduria su laikinais ar ilgiau trunkančiais sunkumais, jie gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl finansinės pagalbos.

Socialinė pašalpa

Pašalpa priklauso, jei žmogui tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį nuo 2026 m. sausio 1 d. neviršija 256,3 Eur. Apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), taip pat neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).

Konkretų socialinės pašalpos dydį lemia besikreipiančio asmens šeimos sudėtis, vaikų skaičius, darbo užmokesčio dydis, jeigu dirbama ir kt.

Paprasčiausias būdas sužinoti, ar priklauso socialinė pašalpa ir preliminarų jos dydį – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) spis.lt esančia Socialinės pašalpos skaičiuokle.

Socialinė pašalpa pradėjus dirbti

Socialinę pašalpą gavęs asmuo įsidarbinęs gali gauti papildomą socialinę pašalpą: 3 pirmus mėnesius – 100 proc., 4–6 mėnesį – 80 proc., o likusius 6 mėnesius – 50 proc. buvusios socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio. Iš viso socialinė pašalpa įsidarbinus mokama 12 mėnesių.

Siekiant motyvuoti darbingo amžiaus darbingus paramos gavėjus aktyviai integruotis į darbo rinką, 2026 m. birželio 1 d. įsigalios Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimai, kuriais sudaromos palankesnės sąlygos gauti papildomą socialinę pašalpą įsidarbinus.

Įsigaliojus pakeitimams, 100 proc. dydžio buvusios socialinės pašalpos, mokėtos iki įsidarbinimo, bus mokama 6 mėnesius (vietoj 3 mėnesių). Taip pat nuo 6 iki 3 mėnesių sutrumpintas registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpis (iki įsidarbinimo) bei išplėstas gavėjų ratas – papildomai skiriama socialinė pašalpa įsidarbinus bus mokama ir tiems asmenims, kuriems registracija Užimtumo tarnyboje iki įsidarbinimo neprivaloma, pavyzdžiui, auginusiems mažamečius vaikus, slaugiusiems ar prižiūrėjusiems asmenis su negalia.

Kompensacijos už šildymą ir karštą bei geriamąjį vandenį

Būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijos teikiamos gyvenamąją vietą būste deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims. Jei būstą nuomojantys žmonės nori gauti būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas, turi būti su nuomotoju sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį raštu ir ją įregistravę viešame registre.

Skiriant kompensacijas, vertinama asmens ar šeimos nuosavybės teise turimas turtas, gaunamos pajamos bei išlaidų dalis, skiriama apmokėti už būsto šildymą ir vandenį.

Kompensacijas gali gauti ir įsiskolinę už šildymą bei vandenį žmonės, tačiau svarbu, kad su  tiekėjais būtų sudaryta sutartis dėl dalies skolos apmokėjimo, jeigu teismas nėra priteisęs apmokėti skolą.

Kompensacija už būsto šildymą 

Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp bendrų šeimos arba asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių (2026 m. – 466 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (2026 m. – 699 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.

Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 466 Eur, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 VRP dydžiai, t. y. 699 Eur.

Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), taip pat neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).

Paprasčiausias būdas sužinoti, ar priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija ir preliminarų jos dydį – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) spis.lt esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.

Kompensacija už geriamąjį vandenį

Kompensaciją už geriamąjį vandenį galima gauti, kai geriamojo vandens išlaidos viršija 2 proc. asmens ar šeimos pajamų. Pavyzdžiui, vienas gyvenantis asmuo, kurio pajamos per mėnesį 810 Eur (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą), už geriamąjį vandenį mokėti turėtų ne daugiau kaip 16,2 Eur (810 Eur x 0,02), o likusi suma turėtų būti kompensuojama.

Kompensacija už karštą vandenį

Kompensaciją už karštą vandenį galima gauti, kai išlaidos karštam vandeniui ir jo paruošimui viršija 5 proc. asmens ar šeimos pajamų.

Pavyzdžiui, vienas gyvenantis asmuo, kurio pajamos per mėnesį 810 Eur (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą), būtų kompensuojamos karšto vandens išlaidos, viršijančios 40,5 Eur (810 Eur x 0,05).

Įsigalios palankesnės sąlygos

Siekiant sudaryti palankesnes piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams gavimo sąlygas, 2026 m. birželio 1 d. įsigalios pakeitimai, kuriais:

– nustatyti atskiri būsto ploto normatyvai priklausomai nuo jo tipo (daugiabučiuose namuose ir vieno ir (arba) dviejų butų namuose) – būsto ploto normatyvas asmenims gyvenantiems vieno ir dviejų butų (individualiose) namuose padidintas nuo 60 iki 90 kv. m., t. y. 1,5 karto (dabar tiek butams, tiek individualiems namams taikomas vienodas – 60 kv. m. normatyvas);

– dvigubai padidintas piniginių lėšų normatyvas – tai reiškia, kad nepasiturintys gyventojai nepraras teisės gauti piniginę socialinę paramą, jeigu turi sukaupę didesnę finansinę pagalvę;

– sudarytos palankesnės piniginės paramos gavimo sąlygos tėvams, vieniems auginantiems vaikus – 12 mėnesių laikotarpiu nuo kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos tėvai, vieni auginantys vaikus, kuriems nenustatyta tėvystė ir (ar) priteistas išlaikymas, turės teisę gauti ir socialinę pašalpą, skiriant ją visai šeimai, ir kompensacijas (dabar socialinė pašalpa skiriama tik vaikams, o kompensacijos neteikiamos);

– palankesnės piniginės paramos gavimo sąlygos auginantiems vaikus su negalia – į gaunamas pajamas nebus įskaitomos šalpos negalios pensija, mokama vaikams ir asmenims, pripažintiems netekusiais 45 proc. ir daugiau dalyvumo, kol jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.

Valstybės parama, jeigu būstas renovuotas 

Jeigu daugiabutis yra renovuotas ar renovuojamas pagal daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą ir jame gyvena žmonės, turintys teisę gauti kompensacijas už šildymą, būsto savininkui pilnai apmokamos kredito bei palūkanų įmokos.

Kita socialinė parama 

Iš savivaldybės biudžeto lėšų gali būti skiriama ir kita socialinė parama: vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa; apmokama skola už būstą ir kt.