Lietuvos bankas: kaip tobulinti pensijų sistemą
Lietuvos pensijų sistema susiduria su nemažais iššūkiais, kuriuos ypač sustiprina mažas finansavimas ir nepalankios demografinės tendencijos. Pateikiame Lietuvos banko išvadas ir įžvalgas, ką daryti, jog būtų užtikrintas pakankamas pensijų finansavimas ateityje.
Mažos pensijos ir demografiniai iššūkiai
Lietuvoje vidutinė senatvės pensija šiuo metu siekia tik apie 45–50 proc. buvusio atlyginimo, o norint užtikrinti gyvenimo orumą senatvėje, ji turėtų sudaryti 70–80 proc. buvusių pajamų. Nesiimant struktūrinių pakeitimų, su dabartiniu I pakopos finansavimu, siekiančiu 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), ir įmokomis į II pensijų pakopą pasiekti adekvataus pensijų lygio nepavyks.
Demografiniai duomenys rodo, kad Lietuvos visuomenė sensta vienu iš sparčiausių tempų Europos Sąjungoje. Mažėjantis gimstamumas ir didėjanti emigracija lemia ne tik tai, kad vis mažiau žmonių dirba ir moka mokesčius, bet ir tai, kad pensininkų skaičius augs, o dirbančiųjų skaičius mažės. Prognozuojama, kad iki 2060 metų vienam dirbančiajam teks daugiau nei šeši pensininkai. Tai reiškia, kad vis didesnė visuomenės dalis taps priklausoma nuo pensijų išmokų.
Šiuo metu valstybės biudžeto įnašas (paskata) į II pensijų pakopos fondus siekia daugiau kaip 300 mln. Eur per metus. Priklausomybė nuo biudžeto lėšų gali sukelti iššūkių ateityje, ypač atsižvelgiant į demografines problemas ir didėjantį pensininkų skaičių.
Pasiūlymai dėl sistemos tobulinimo
Norint užtikrinti pensijų sistemą, kuri galėtų atlaikyti demografinį spaudimą ir užtikrinti orų gyvenimą senatvėje, Lietuvos bankas pateikia kelis pasiūlymus, kurie galėtų padėti išspręsti šiuos iššūkius:
Darbdavių įsitraukimas į kaupimą. Svarbu aktyvinti darbdavius, kad jie prisidėtų prie II pensijų pakopos kaupimo. Tai leistų sukaupti reikšmingai didesnes sumas senatvei ir atsisakyti tiesioginio valstybės įnašo, kurį galėtų pakeisti darbdavių įmokos. Tai skatintų konkurenciją darbo rinkoje kuriant geresnes sąlygas darbuotojams ir skatinant aktyvesnį pensijų kaupimą.
Valstybės valdomas pensijų fondas. Tai būtų svarbus žingsnis siekiant padidinti konkurenciją rinkoje ir sustiprinti pasitikėjimą pensijų sistema. Valstybės valdomas fondas leistų gyventojams pasirinkti tarp privataus ir valstybės administruojamo fondo, o taip pat prisidėtų prie ekonomikos plėtros, investuodamas į įvairius šalies projektus.
Patogus informacijos ir skaidrumo užtikrinimas. Gyventojams turėtų būti suteikta galimybė aiškiai matyti savo sukauptas lėšas, jų uždirbtą grąžą ir kitus svarbius rodiklius. Sukūrus informavimo sistemą, būtų lengviau modeliuoti ir apskaičiuoti būsimą pensiją, kas padidintų pasitikėjimą ir skatintų aktyvų dalyvavimą sistemoje.
Automatinis įtraukimas į kaupimą. Siekiant užtikrinti didesnį dalyvavimą pensijų sistemoje, Lietuvos bankas siūlo didinti automatinio įtraukimo lankstumą. Įtraukus gyventojus į kaupimo procesą, jiems būtų suteikta galimybė per tam tikrą laikotarpį pasitraukti iš kaupimo, tačiau taip pat būtų sudaryta galimybė vėl prisijungti vėliau. Tai suteiktų daugiau laisvės ir lankstumo gyventojams, kurie norėtų dalyvauti pensijų kaupime, tačiau priimti sprendimus pagal savo poreikius.
Apie II pensijų pakopą Lietuvoje
II pensijų pakopa Lietuvoje pradėjo veikti 2004 m. ir buvo nuolat tobulinama. Vienas svarbiausių pakeitimų buvo 2019 m., kai įsigaliojo gyvenimo ciklo pensijų fondų sistema. Šiuo metu kaupimą II pakopos pensijų fonduose siūlo 6 pensijų kaupimo bendrovės, valdančios 48 pensijų fondus. 2024 m. pirmojo pusmečio duomenimis, II pensijų pakopoje dalyvauja 1,4 mln. gyventojų, iš jų 52 proc. vyrų ir 48 proc. moterų, daugiausia nuo 30 iki 50 m. amžiaus. 780 tūkst. dalyvių (53 % dirbančiųjų) kaupia aktyviai, jų sukauptas turtas sudaro 8,2 mlrd. Eur. Vidutinė metinė II pakopos pensijų fondų grąža nuo 2004 m. sudaro 5,2 proc., o nuo 2019 m. – 8,5 proc. Įmokas sudaro dvi dalys: 3 proc. gyventojo darbo užmokesčio ir 1,5 proc. valstybės įmokos, priklausančios nuo vidutinio darbo užmokesčio.