Oficialios Lietuvos nacionalinės valiutos įvedimo data – 1922 m. spalio 2 d., kai ostmarkės į litus pradėtos keisti oficialiai nustatytu kursu – 1 litas už 175 auksinus. Lito aukso turinys buvo lygus 1/10 JAV dolerio aukso turinio, todėl vienas JAV doleris buvo vertas dešimties litų.

Pagreitino infliacija

1918 m. vasario 16 d. atkūrus Lietuvos valstybę, Seime ir Vyriausybėje pradėtas svarstyti ir nacionalinės valiutos įvedimo klausimas. Tačiau tik 1922 m., kai infliacija kasdien grėsmingai didėjo, Seimas skubiai priėmė įstatymus dėl nacionalinio piniginio vieneto įvedimo ir Lietuvos banko įsteigimo.

Daugiausia klausimų kėlė būsimos valiutos pavadinimas. Buvo siūlymų ją pavadinti doleriu, kirstuku, lyra, vyčiu. Galiausiai priimtas sprendimas nacionalinį piniginį vienetą pavadinti litu, o jo šimtąją dalį – centu. Sutartis dėl banknotų gamybos buvo pasirašyta 1922 m. rugpjūčio 29 d. su Andreas Hasės spaustuve Prahoje. Ji įsipareigojo banknotus atgabenti į Kauną lapkričio–gruodžio mėn., todėl nauji pinigai apyvartoje pasirodyti galėjo tik nuo 1923 m. pradžios, rašoma internetiniam portale pinigumuziejus.lt.

Laikinieji pinigai

Didėjanti infliacija paskatino priimti sprendimą, kad, iki pasirodant nuolatiniams banknotams, bus pagaminti ir išleisti į apyvartą laikinieji pinigai. Sutartis dėl jų gamybos su Otto Elsnerio spaustuve Berlyne buvo pasirašyta rugpjūčio 31 d. Spaustuvė turėjo banknotų piešinių, pagrindo raštų, todėl tereikėjo pasirinkti norimus piešinius ir papildyti juos tekstu bei Vyčiu. Klišės buvo pagamintos per tris dienas, o atspausdinti ir pristatyti banknotus jie pažadėjo per tris savaites. Šešių nominalų laikinieji pinigai buvo pažymėti 1922 m. rugsėjo 10 d. data. Toks skubus užsakymas lėmė mažą banknotų formatą, piešinių paprastumą, prastą kokybę, kas paskatino banknotų klastojimą ir paspartino jų išėmimą iš apyvartos.

Ostmarkės pradėtos keisti į litus 

Pagal Finansų ministerijos įsakymą litas turėjo būti įvestas 1922 m. spalio 1 d., tačiau realiai litai pradėti keisti diena vėliau, nes spalio 1-oji buvo sekmadienis. Todėl oficialia nacionalinės valiutos įvedimo data laikoma 1922 m. spalio 2 d., kai ostmarkės į litus pradėtos keisti oficialiai nustatytu kursu – 1 litas už 175 auksinus. Lito aukso turinys buvo lygus 1/10 JAV dolerio aukso turinio, todėl vienas JAV doleris buvo vertas dešimties litų. Griežta Lietuvos banko pinigų politika padėjo palaikyti stabilų lito kursą net ekonominių krizių metais.

Dvylikos nominalų nuolatiniai banknotai, pažymėti 1922 m. lapkričio 16 d. data, buvo atspaudinti Andreas Hasės spaustuve Prahoje. Banknotų projektų autorius – Adomas Varnas. Pirmoji atspausdintų banknotų partija apyvartoje pasirodė dar lapkričio pradžioje. Jie buvo kokybiškesni už laikinuosius banknotus, pagaminti pagal grafinius projektus, tačiau atspausdinti be vandenženklių, naudojant nesudėtingą techniką, todėl neišvengė padirbinėjimo. Siekiant išvengti klastojimų, buvo išleistos trys 5 litų banknotų atmainos. Jos viena nuo kitos skyrėsi piešinių spalvomis, serijos raide ir numerio spalva. Pirmasis variantas skyrėsi dar ir šoninių ornamentų išdėstymu.

Išleido 500 ir 1 000 litų banknotus

1924 m., labai padaugėjus apyvartoje esančių pinigų, Lietuvos bankas, siekdamas lengvinti mokėjimus ir atsiskaitymus, nutarė išleisti didesnio nominalo – 500 ir 1000 litų – banknotus. Užsakymą spausdinti laimėjo Anglijos firma Bradbury, Wilkinson & Co Ltd. Tai buvo aukštos kokybės ir išskirtinio dizaino banknotai, pagaminti ant specialaus popieriaus su vandens ženklais, spalvotais plaušeliais, sudėtingu pagrindo piešiniu, o banknotų serijos raidės ir numeriai buvo atspausdinti raudonais dažais.

Įsitikinus, kad darbas buvo atliktas puikiai ir kad banknotų kokybė tikrai buvo aukšta, visus kitus Lietuvos banko banknotus buvo nutarta spausdinti toje pačioje Anglijos firmoje. 1927 m. Lietuvos banko generalinėje taryboje naujus 10 litų banknotus nutarta spausdinti pagal dailininko A. Žmuidzinavičiaus projektą. Vėlesnių laidų banknotai spausdinti pagal A. Galdiko projektus. Sutartyse su Anglijos firma buvo keliami dideli technologiniai banknotų spausdinimo reikalavimai – pagrindiniai piešiniai turėjo būti spausdinami ranka graviruotomis plieno plokštėmis. 10, 50 ir 100 litų banknotai apyvartoje pasirodė 1928 m., 5 litų banknotai – 1930 m. pradžioje, o paskutiniai 20 litų nominalo banknotai – 1931 m.

1938 m. buvo numatyta išleisti ir jubiliejinį 10 litų banknotą su prezidento A. Smetonos portretu ir Nepriklausomybės akto faksimile averse ir Nepriklausomybės akto signatarų nuotrauka reverse. Banknotas į apyvartą nebuvo išleistas, žinomi tik jo pavyzdžiai.

Monetos apyvartoje pasirodė 1925 metais

1924 m. birželio 20 d. Seimas priėmė Monetų įstatymą. Jis suteikė valstybės iždui išimtinę teisę kaldinti ir leisti į apyvartą metalinius pinigus. Bronzines monetas kaldino Birmingemo firma King’s Norton Metal Works, o sidabro – Anglijos karališkieji monetų rūmai. Monetos apyvartoje pasirodė 1925 m. pradžioje. 1936 m. monetos pradėtos kaldinti ir Kaune, „Spindulio“ kalykloje. Monetų autorius – dailininkas J. Zikaras. Rengiantis minėti Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį, 1938 m. į apyvartą išleista proginė apyvartinė 10 litų sidabro moneta su prezidento A. Smetonos portretu ir Gediminaičių stulpais.

Litą pakeitė rublis, euras

1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, greta lito į apyvartą įvesta sovietinė valiuta rublis. 1941 m. litų apyvarta visiškai uždrausta. Litas po ilgos pertraukos vėl sugrįžo tik 1993 m. birželio 25 d.

2015 metų sausio 1 d. litą pakeitė euras.