Mirė 39-asis JAV prezidentas Džimis Karteris
Jungtinėse Amerikos Valstijose, savo namuose Pleinse, Džordžijos valstijoje, sekmadienį mirė 39-asis JAV prezidentas Džimis Karteris. Spalio mėnesį jam sukako 100 metų, jis vienintelis iš buvusių JAV vadovų, sulaukęs tokio amžiaus.
Iš paprasto riešutų augintojo tapo galingiausios valstybės prezidentu
D. Karteris gimė 1924 m. spalio 1 d. Pleinse, Džordžijos valstijoje. Žemės riešutų auginimas, kalbos apie politiką ir atsidavimas baptistų tikėjimui buvo pagrindiniai jo auklėjimo elementai. 1946 m. baigęs karinio jūrų laivyno akademiją Anapolyje, Merilando valstijoje, D. Karteris vedė Rozalindą Smith. D. Karterio žmona Rozalinda mirė 2023 metų lapkričio 19 dieną, sulaukusi 96 metų. Santuokoje jiedu pragyveno 77 metus. Karteriai turi tris sūnus – Johną Williamą, Jamesą Earlą III, Donnelį Jeffrey, ir dukrą Amy Lynn.
Buvo išrinktas Džordžijos valstijos gubernatoriumi
Po septynerių metų tarnybos karinio jūrų laivyno karininku D. Karteris grįžo į Pleinsą. 1962 m. jis įsitraukė į valstybės politinę veiklą, o po aštuonerių metų buvo išrinktas Džordžijos valstijos gubernatoriumi. Tarp naujų jaunų pietų valstijų gubernatorių jis pasižymėjo dėmesiu ekologijai, pastangomis efektyvinti valdžios veiksmus ir siekiu panaikinti rasinius skirtumus.
Prezidento rinkimuose laimėjo prieš D. R. Fordą
1974 m. gruodį iškėlęs savo kandidatūrą į prezidentus, D. Karteris pradėjo dvejų metų rinkimų kampaniją, kuri palaipsniui įgavo pagreitį. Demokratų partijos suvažiavime jis buvo išrinktas per pirmąjį balsavimą. D. Karteris griežtai oponavo prezidentui Džeraldui R. Fordui, tris kartus su juo dalyvaudamas debatuose. D. Karteris prieš D. R. Fordą laimėjo 297 rinkikų balsais prieš 241.
D. Karteris JAV prezidento pareigas ėjo 1977–1981 m.
Savo vadovavimo metu prezidentas siekė, kad vyriausybė būtų „kompetentinga ir užjaučianti“, reaguotų į Amerikos žmones ir jų lūkesčius. Jo pasiekimai buvo pastebimi, tačiau didėjančių energijos sąnaudų, gilėjančios infliacijos ir besitęsiančios įtampos laikais prezidento administracija negalėjo patenkinti šių didelių lūkesčių.
Jis kovojo su energijos stygiumi, nustatydamas nacionalinę energetikos politiką, pasirūpino 103 milijonų akrų Aliaskos žemių apsauga. Siekdamas padidinti žmogiškąsias ir socialines paslaugas, įkūrė Švietimo departamentą, sustiprino socialinės apsaugos sistemą ir į vyriausybės veiklą įtraukė rekordinį skaičių moterų, juodaodžių ir ispanų.
D. Karteris nusipelnė ir užsienio politikoje. Jo pastangomis 1978 metais buvo sudaryti Kemp Deivido susitarimai tarp Izraelio ir Egipto, kas paskatino šių šalių draugiškumą, užmegzti diplomatiniai santykiai su Kinija, Panamos kanalas grąžintas Panamai.
Prezidentaudamas susidūrė su problemomis
Tačiau prezidento administracija susidūrė ir su daugybe sunkumų. 1979 m. lapkričio 4 d. grupė ginkluotų Irano ajatolos Ruholos Chomeinio pasekėjų užėmė JAV ambasadą Teherane ir įkaitais paėmė 52 JAV diplomatus ir piliečius. Vyko derybos dėl įkaitų paleidimo. Ši situacija, taip pat besitęsianti infliacija dėl atsinaujinusios naftos krizės lėmė, kad 1980 metais rinkimuose jis triuškinančiai pralaimėjo Ronaldui Reiganui. Beje, tą pačią dieną, kai D. Karteris paliko pareigas, įkaitai buvo paleisti.
D. Karteriui įteikta Nobelio premija už taikos siekimą
1982 metais JAV prezidentas įkūrė D. Karterio centrą, kad įgyvendintų savo pasaulinės diplomatijos viziją. 2002 m. jam įteikta Nobelio taikos premija už darbą ieškant taikių tarptautinių konfliktų sprendimų, skatinant demokratiją ir žmogaus teises bei skatinant ekonominį ir socialinį vystymąsi.
Sirgo onkologinėmis ligomis
Pastaraisiais metais D. Karteris buvo gydomas nuo agresyvios odos vėžio formos – melanomos, augliai išplito į kepenis ir smegenis. 2023 m. vasario mėn. D. Karterio centras paskelbė pareiškimą, kad prezidentas po daugybės hospitalizacijų nutrauks tolesnį gydymą. Daugiau nei pusantrų metų jam buvo taikoma palaikomoji slauga jo namuose.
D. Karterio centro „Facebook“ nuotr.