Netikra parduotuvė suviliojo daug lengvatikių
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) atliktas socialinis eksperimentas atskleidė, kaip lengvai vartotojai gali pasiduoti netikriems pasiūlymams ir kaip sukčiai pasinaudoja šiuolaikinėmis komunikacijos platformomis. Eksperimentas, vykdytas ilgalaikės informacinės kampanijos „Atpažink sukčių“ rėmuose, parodė, kad net ir mažai tikėtini elektroninės prekybos pasiūlymai gali privilioti vartotojus. Ypač kai jiems suteikiama galimybė įsigyti populiarius produktus už neįtikėtinai žemas kainas.
Socialiniai tinklai yra puikus įrankis sukčiams
Eksperimentas apėmė išgalvotą internetinę parduotuvę Trendora.lt ir jos paskyrą „Facebook“ socialiniame tinkle, kurioje žinomi Lietuvoje žmonės kvietė vartotojus apsipirkti. Apsilankę šioje „parduotuvėje“, lankytojai rado pasiūlymų įsigyti įvairių prekių – tokių kaip karšto oro gruzdintuvės, garso kolonėlės, dulkių siurblių robotai ir elektriniai dantų šepetėliai, už itin mažas kainas. Tačiau, praleidus tam tikrą laiką svetainėje arba spustelėjus bet kurią prekę, lankytojai buvo nukreipiami į prevencinę svetainę atpazinksukciu.lt, kur galėjo sužinoti, kaip atpažinti apgavikus.
LBA prezidentė Eivilė Čipkutė pažymėjo, kad viena iš svarbiausių eksperimento išvadų – šiuolaikinės komunikacijos platformos, tokios kaip socialiniai tinklai, yra puikus įrankis sukčiams. „Parduotuvė ir jos profilis socialiniame tinkle turėjo aiškių sukčiavimo požymių: klaidos tekstuose, neįtikėtinos kainos ir nuolaidos, jokių duomenų apie įmonę. Tačiau visą mėnesį niekas nesustabdė reklamos kampanijos, ji buvo transliuojama be jokių trikdžių. Kai kurie vartotojai, net ir supratę, kad parduotuvė yra netikra, vis tiek piktinosi, nes nepavyko įsigyti pigios prekės“, – sakė E. Čipkutė.
Netikroje parduotuvėje apsilankė daugiau nei 10 tūkst. žmonių, o reklama socialiniuose tinkluose pasiekė daugiau nei pusę milijono gyventojų
Eksperimento rezultatai pranoko prognozes – netikroje parduotuvėje apsilankė daugiau nei 10 tūkst. žmonių, o reklama socialiniuose tinkluose pasiekė daugiau nei 500 tūkst. Lietuvos gyventojų. Tai rodo, kad vartotojai vis dar yra labai pažeidžiami, o sukčiai sėkmingai pasinaudoja šiuolaikinės informacijos sklaidos infrastruktūra.
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, prognozuojama, kad 2024 metais sukčiai išvilios apie 19 mln. eurų iš Lietuvos gyventojų ir įmonių. Tai būtų beveik 67 proc. daugiau nei 2023 metais, kai sukčiai pasisavino 11,4 mln. eurų.
Atidesni turėtų būti ir senjorai
LBA ragina vartotojus aktyviau domėtis sukčiavimo metodais, kalbėtis apie juos šeimose ir įspėti vyresnius artimuosius. Kova su sukčiavimu, anot LBA, galės būti sėkminga tik nuolatos skatinant budrumą ir atsargumą.
Ekspertai taip pat rekomenduoja neskubėti atsakyti į įtartinus skambučius, žinutes ar nuorodas, ypač jei jos yra iš nepažįstamų asmenų. Vartotojams patariama nenaudoti jokios asmeninės bankininkystės informacijos be patikrinimo, o susidūrus su įtartinais pasiūlymais, nedelsiant kreiptis į banką arba policiją. Svarbu naudotis tik oficialiomis paslaugų teikėjų svetainėmis, kad išvengtumėte sukčiavimo.
freepik.com nuotr.